„Labai ačiū, bus įdomu. Tai bus pirmas kartas, kai išgirstu, jog toks dalykas apskritai vyko“, – sakė prezidentas Valdas Adamkus.

KGB byla – ir apie pirmąjį atkurtos Lietuvos vadovą – Vytautą Landsbergį. Ši byla pradėta 1969-aisiais, o baigta keli mėnesiai prieš kovo 11-ąją. Pirmiausiai į akis krenta, kad byla apytuštė. Turi būti 231 lapas, o lygiai pusės trūksta.

„Aš tik galiu daryti prielaidas, kad ten galimai buvo lapų su skundikų arba agentų pranešimais apie mane. Tuo pačiu atskleidžiami tie agentai, kas rašė. Jeigu būtų kas nors prieš mane, tai – tikrai paliktų. Dar galėtų ir prikurti“, – svarstė V. Landsbergis. 

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Prieš kovo 11-ąją Maskva davė nurodymą apsaugoti agentūrinius duomenis: vienas bylas naikinti, kitas išvežti į Rusiją. Po kovo 11-osios archyvai buvo pasiekiami ir Lietuvos politikams. Prokuratūra net tyrė atvejį, ar negalėjo būti išnešti keli maišai bylų, bet nieko nustatyti nepavyko.

„Teko stebėti, kad kai pamato kažką įdomaus, pastveria tą bylą ir bando po pažastimi išnešti“, – atviravo buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Danas Arlauskas.

V. Landsbergis sako, kad iki pat dabar KGB bylų apie save nevartęs.

„Man siūlė nueiti į archyvą, susipažinti, kas mane sekė, šnipinėjo, bet pasakiau, kad nenoriu žinoti“, – teigė V. Landsbergis.

Man siūlė nueiti į archyvą, susipažinti, kas mane sekė, šnipinėjo, bet pasakiau, kad nenoriu žinoti.

 

Byloje – V. Landsbergio ir jo žmonos prašymai išleisti į užsienį. V. Landsbergis 1968-aisiais prašėsi į Australiją, iš kurios neseniai buvo grįžęs tėvas, likę gyventi brolis ir sesuo. KGB neišleido į Australiją, atmetė prašymus – ir į JAV.

„Turbūt  prašiau kokius dešimt metų išleisti į Ameriką, neišleido, nors mane labai kvietė garbaus amžiaus muzikologas Juozas Žilevičius“, – kalbėjo V. Landsbergis. 

Paskutiniais okupacijos metais V. Landsbergiu su žmona jau pavyksta iškeliauti.

„Mane kažkas pamokė, kad komandiruotės niekada negausi. Tačiau gali bandyti  išvažiuoti pas kažką į svečius. Aš pabandžiau, ir – pasisekė“, – atviravo V. Landsbergis.

Istorikas Arūnas Streikus sako, sprendžiant, ar išleisti į užsienį, KGB svarbiausi buvo du kriterijai.

„Būtų pavojus, jei išvykęs į užsienį žmogus bandytų prašytis politinio prieglobsčio. Arba, – kad neužsiimtų antisovietine propaganda. Tokiems žmonėms praktiškai būdavo neįmanoma išvykti“, – komentavo A. Streikus.

Išvykti užsienį, kaip ir stoti į komunistus buvo sunku, jei šeimos nariai – tremtiniai arba Lietuvos valdžios pareigūnai.

„Jeigu tu pats esi ar tėvai – tremtiniai, tai – biografijos dėmė“, – konstatavo istorikas Marius Ėmužis. 

V. Landsbergio žmona – tremtinė. Tėvas – žinomas architektas, Lietuvos nepriklausomybės siekusios laikinosios Vyriausybės ministras. Vienas VSD kūrėjų, sovietmečiu dirbęs KGB valdyboje, atsakingas už išvykstančiųjų patikras Danas Arlauskas sako, kad sprendimai leisti žinomai V. Landsbergio šeimai keliauti buvo labiau politiniai.

Vienoje anketų V. Landsbergis nurodė, kad buvo komjaunuolis. Atkūrus nepriklausomybę, jis sulaukė kaltinimų neva tiek jis, tiek jo tėvas dirbo KGB.

„Žinomas politikas Audrius Butkevičius viešai pareiškė, kai pats tuo metu buvo „užkabintas“, kaip dalyvavęs kyšio aferoje. Jis puolė į ataką, kad tai – mano intriga, kad jam kažkaip specialiai į ranką įkišo tuos pinigus ir kad aš pats esu KGB agentas“, – porino V. Landsbergis.

Prokuratūros buvo prašyta surinkti duomenis, kaip KGB charakterizavo V. Landsbergį. Anot tuomečių prokurorų, išvados jam buvo palankios. Dabartinė prokuratūra nurodė negalinti greitai surasti ir pasidalinti prieš kelis dešimtmečius rengtomis išvadomis.

„Aš iš prokuratūros gavau du mažus išrašus. Vienoje charakteristikoje buvo parašyta, kad su antitarybininkas, kitoje – nacionalistas“, – sakė V. Landsbergis.  

KGB archyvus tyrinėjantys istorikai sako, kad Lietuvoje saugomose KGB bylose nieko naujo rasti nebereikėtų tikėtis.

„Sensacingų atradimų tikrai nesitikėčiau, bet turbūt kiekvieną dokumentą būtų galima perskaityti naujai“, – teigė A. Streikus.