Pirmadienį tai siūlančią Statuto pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas kartu su frakcijos kolegomis Justu Džiugeliu, Dainiumi Kreiviu, Ingrida Šimonyte ir Laurynu Kasčiūnu.

Jie siūlo nustatyti, kad Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.

Anot M. Majausko, šiuo metu Seimo protokoliniame nutarime dėl neliečiamybės panaikinimo nustatyta pernelyg aukšta kartelė – daugiau kaip pusė visų Seimo narių (71 balsas), todėl neliečiamybė išsaugojama, net už panaikinimą balsavus daugumai tą dieną sprendime dalyvavusių parlamentarų.

Jo teigimu, dabartinis parlamentinio imuniteto modelis kur kas dažniau naudojamas vilkinti teisinius procesus ir kuria prielaidas balsavimą dėl neliečiamybės panaikinimo išnaudoti kaip derybų objektą, norint savo pusėn patraukti teisingumo vykdymo siekiančius išvengti Seimo narius.

Projekto autorių nuomone, Seimo nario imunitetas Lietuvoje yra akivaizdžiai naudojamas ne pagal paskirtį ir todėl jo panaikinimo procedūros turi būti peržiūrėtos. „Per pastarąsias 3 kadencijas, daugiau kaip pusę atvejų (15 iš 25) Seimas neįsiklausė į Generalinio prokuroro argumentus ir nusprendė apsaugoti kolegas nuo teisingumo vykdymo. Per šį laikotarpį net septynis kartus parlamentarai buvo įtariami sunkiais nusikaltimais: sukčiavimu, kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Šešis kartus – apysunkiais nusikaltimais: apgaulinga apskaita, piktnaudžiavimu, papirkimu. Dvylika kartų – nesunkiais nusikaltimais: dažniausiai viešosios tvarkos pažeidimai, smurtas, šmeižtas. Tuo pačiu pastarųjų 3 kadencijų praktika rodo, jog net 11 iš 15 atvejų, kai buvo nuspręsta nepritarti Generalinio prokuroro prašymui, dauguma Seimo narių balsavo už neliečiamybės panaikinimą, tačiau sprendimui pritrūko balsų iki absoliučios daugumos“, – pažymėjo M. Majauskas.

Šiuo metu Seimo statute nurodyta, kad Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.