- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Su Jungtinių Valstijų viceprezidente Kamala Harris penktadienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vašingtonas svarsto klausimą, kaip sustiprinti Baltijos šalis.
G. Nausėda ir kitų Baltijos šalių lyderiai Miunchene susitiko su K. Harris, regione tvyrant įtampai dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Buvo pasakyta, kad šiuo metu kaip tik svarstomas klausimas dėl Baltijos šalių sustiprinimo, kadangi tos grėsmės, kurios yra dabar, jos reikalauja atsako tiek NATO formatu, tiek mūsų sąjungininkų, pirmiausia JAV“, – prezidento Komunikacijos grupės išplatintame pasisakyme sakė šalies vadovas.
„Manau, kad jie dabar yra procese ir netrukus turėtų būti tam tikri sprendimai“, – pridūrė jis.
Pranešime spaudai G. Nausėda teigė, kad JAV karinis buvimas regione yra patikimiausias Rusijos atgrasymo veiksnys, o Lietuva tikisi nuolatinio amerikiečių buvimo šalyje.
Šalies vadovas tvirtino besitikintis, kad konkrečią JAV paramą Baltijos šalių gynybos ministrai galės aptarti su Pentagono vadovu Lloydu Austinu (Loidu Ostinu), kuris šeštadienį lankysis Vilniuje.
Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius batalionus – apie 500 karių.
G. Nausėda Miunchene vykusiame susitikime teigė, kad saugumo situacija Europoje, ir konkrečiai Baltijos regione, blogėja, Rusija toliau telkia karines pajėgas prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje, didindama karinės eskalacijos riziką, rašoma pranešime.
Gitanas Nausėda/Scanpix nuotr.
Pasak šalies vadovo, Lietuvai ypač nerimą kelia Rusijos ir Baltarusijos karinė integracija, nes tai esmingai keičia saugumo situaciją regione.
Kalbėdamas su JAV viceprezidente ir Baltijos šalių vadovais, prezidentas pabrėžė būtinybę stiprinti atgrasymą Baltijos regione, didinant sąjungininkų pajėgas.
Privalome vieningai remti Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis.
Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad nuo įvykių prie Ukrainos sienos priklauso ir visos euroatlantinės erdvės saugumas.
„Privalome vieningai remti Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis“, – teigiama pranešime.
K. Harris susitikimo su Baltijos šalių lyderiais pradžioje pareiškė, kad Vašingtonas yra tvirtai nusiteikęs ginti savo sąjungininkus įtampos su Rusija akivaizdoje, amerikiečių įsipareigojimas yra „tvirtas kaip geležis“.
Vėliau penktadienį G. Nausėda susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Pasak jo, Rusijos veiksmai regione turi tiesioginį poveikį NATO gynybai ir atgrasymui, todėl sąjungininkai turi išlikti budrūs, vieningi ir būti pasirengę bet kokiam scenarijui.
„Turime stiprinti atgrasymą ir gynybą visoje Aljanso rytinėje dalyje, įskaitant Baltijos regioną, įvertinant šio regiono saugumo specifiką. Sąjungininkų karinis buvimas ir greitas pastiprinimas krizės atveju – esminis atgrasymo ir gynybos elementas“, – sakė prezidentas.
Maskvai prie Ukrainos pastaruoju metu sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos, Vakarai nuogąstauja dėl galimos karinės invazijos į šią šalį.
Kijevas penktadienį perspėjo, jog prie Ukrainos sienų sutelktų Rusijos karių skaičius išaugo iki 149 tūkstančių. Ukrainos vadovybė ir separatistų šalies rytuose lyderiai vieni kitus kaltina apšaudymais.
Nepaisant Maskvos pareiškimų apie atitraukiamas pajėgas, NATO ir Vakarų valstybių lyderiai teigia nematantys reikšmingų ženklų, jog tai vyktų iš tikrųjų ir skelbia apie Aljanso pasirengimą tiek diplomatiniam krizės sprendimui, tiek galimai agresijai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos2
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo25
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą4
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...