Ketvirtadienį parlamentarai atmetė pagrindinio – Teisės ir teisėtvarkos (TTK) – komiteto poziciją nepritarti Konstitucijos pataisai. Komiteto poziciją palaikė tik 29 Seimo nariai, prieš buvo 54, devyni susilaikė.

Posėdžiui pirmininkavęs socialdemokratas Algirdas Sysas pranešė, kad klausimo svarstymas grįžta į TTK. Tai sukėlė didelės dalies parlamentarų pasipiktinimą, pareikalauta A.Sysą nušalinti nuo pirmininkavimo posėdžiui. Pasak jų, esant tokiai TTK sudėčiai kitokios pozicijos negalima tikėtis, todėl minėtas projektas bus paskandintas.

TTK priėmė sprendimą Konstitucijos pataisai nepritarti. Šį sprendimą lėmė komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko balsas.

Dalis parlamentarų reikalavo, kad Konstitucijos pataisa būtų perduota svarstyti kitam komitetui, tuo metu A.Sysas citavo Seimo statutą, jog Konstitucijos pataisas svarsto būtent TTK.

Išsiskyrus nuomonėms, Seimo vicepirmininkas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši išaiškintų, kaip elgtis.

107 Seimo nariai Konstituciją siūlo papildyti nuostatomis, kad „šeima sukuriama sudarius santuoką“, „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“, „valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“.

Dabar pagrindiniame šalies įstatyme numatyta, kad „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“, „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“.

Iniciatoriai tvirtina, kad valstybė turi remti ir saugoti šeimą, ypač atsižvelgiant į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją, o prigimtinė šeimos struktūra „remiasi santuoka ir giminystės arba kraujo ryšiais“.

„Kviečiu pakilti aukščiau išankstinių nusiteikimų ir žodžio „santuoka“ baimės. Atkreipiu dėmesį, kad 107 Seimo nariai siūlėme įtvirtinti, ką? Ogi, konstitucinę pareigą valstybei globoti santuokos institutą. (...) Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti. Tad istoriškai susiklostęs šeimos modelis neabejotinai turi išskirtinę reikšmę mūsų visuomenės gyvenime, užtikrinantis valstybės, tautos gyvybiškumą ir istorinį išlikimą“, – ketvirtadienį kalbėjo Mišrios Seimo narių grupė atstovė Rima Baškienė.

„Išgirskime tai, kas svarbiausia, – kad šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Ir niekas nieko čia nesusiaurina. (...) Šita pataisa neįneštų jokios diskriminacijos į Lietuvos teisinę sistemą, tiesiog privalome formuoti požiūrį ir kurti visuomenę“, – tikino ji.

Pataisos kritikai tvirtina, kad ją priėmus kiltų daug neaiškumų, būtų sugriauta sistema, reglamentuojanti šeimos narių teises ir pareigas.

„Priėmus siūlomą projektą būtų neapsaugotos daugelio vaikų teisės. Beveik 6 tūkst. globėjų auginamų vaikų, iš jų 5493 vaikai, augantys globėjų šeimose, 452 – šeimynose, būtų įvardijami kaip augantys ne šeimos aplinkoje. (...) jie netektų tam tikros teisinės apsaugos ir garantijų. (...) neaišku, kaip būtų su vaikais, kurių tėvai nesusituokę, ar jie taip pat nebūtų laikomi šeima ir netektų tam tikros teisinės apsaugos, ar šie vaikai turėtų dvi šeimas, tai yra vieną su tėvu, kitą – su motina, nepaisant to, kad jie gyvena kartu“, – ketvirtadienį kalbėjo Seimo TTK pirmininkas J.Sabatauskas.

Anot jo, būtų neaišku, ar šeima galima laikyti vienišus vaikus auginančius tėvus.

„Susiaurinus šeimos sąvoką, būtų susiaurinta ir socialinės rizikos šeimos sąvoka, o tai apribotų socialinio darbo ir socialinių paslaugų šeimoms ir juose gyvenantiems vaikams teikimo, siekiant išvengti vaiko paėmimo iš šeimos, galimybes“, – teigė J.Sabatauskas.

Pasak jo, priėmus pataisą turėtų būti iš esmės keičiami daugelis teisės aktų, susijusių su vaikų teisių įtvirtinimu ir jų užtikrinimo įgyvendinimu.

Liberalė Dalia Kuodytė stebėjosi, kad šeimos gynėjai nesirūpina, jog nuo 2006 metų nepriimtas naujas Vaiko teisių apsaugos įstatymas, kad vaikai negauna būtinos psichologinės pagalbos ir pan.

„Kur yra konkretūs darbai, o ne kautynės dešimtmečiais dėl apibrėžimų?“ – kalbėjo ji.

Pataisoms nepritaria ir Vyriausybė, argumentuodama, kad tokiu atveju kartu gyvenantys santuokos neužregistravę asmenys gali patirti diskriminaciją, o pačios pataisos gali prieštarauti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

Konstitucijos pataisos Seime inicijuotos, kai Konstitucinis Teismas (KT) 2011 metų lapkritį paskelbė, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“.

KT tuomet pasisakė, kad „santuoka paremtas modelis turi išskirtinę reikšmę visuomenės gyvenime, tačiau turi būti saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos“, įskaitant santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais“.

Seime jau bandyta priimti Konstitucijos pataisą, kuri šeimą kildintų tik iš santuokos ar tėvystės ryšių, bet nesėkmingai.

Dėl Konstitucijos  pataisų priėmimo Seime turi būti balsuojama du kartus, tarp balsavimų padarant ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauką. Nuostatos laikomos priimtomis, jeigu už jas balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai arba ne mažiau kaip 94 parlamentarai.