Švietimą reikia vertinti plačiąja prasme, tai – ir ikimokyklinės įstaigos, ir mokyklos, ir aukštosios mokyklos, sako Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininkas Linas Balsys. Anot jo, pastaruoju metu daug kalbama būtent apie aukštąsias mokyklas, ypač tas, kurios nepajėgia išsilaikyti: „Jos turi būti jungiamos, valstybės finansavimas turi būti mažinamas, tai išsispręs savaime. Yra per daug aukštųjų mokyklų.“

L. Balsys teigia, kad partija, kalbėdama apie švietimo sistemą, pasisako už tai, kad jaunas žmogus nuo pat mokyklos suolo būtų mokomas verslumo ir finansinių pagrindų, vyktų lytinis ugdymas. „Šie dalykai šiandien integruoti į įvairias disciplinas, bet akivaizdu, kad to nepakanka, to mokyti turėtų specialistai“, – tikina partijos pirmininkas. Jis priduria, kad čia labai svarbus finansavimas, o neseniai vykusi diskusija jį nustebino, nes paaiškėjo, kad tėvai turi išleisti apie 50 eurų vaikų mokymo pratyboms. L. Balsys įsitikinęs, kad dabar, esant šiuolaikinėms technologijoms, viską padaryti galima interaktyviai, tai mažiau kainuotų.

G. Landsbergis, kalbėdamas apie švietimo sistemą, prilygina ją kiauram kibirui: „Mes galime pridėti dar vieną procentą nuo BVP į tą kibirą, bet jei jis kiauras, efekto tai nesukels. Turime sistemą, kurioje yra 46 aukštosios mokyklos, todėl diplomo vertė, kaip kažkas pasakė, ne didesnė nei popieriaus, ant kurio jis atspausdintas.“

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pirmininkas tvirtina, kad studentai, stojantys į universitetą ar kitą aukštąją mokyklą ir besitikintys geros kokybės, yra apgaunami – kiekvienas jų yra tik dar vienas pliusas, dar vienas vardas ir pavardė ilgame sąraše. „Mes sakome, kad Lietuvoje turi likti trys universitetai. Kolegos ir kiti kalba apie aukštųjų mokyklų jungimą, bet aš asmeniškai nemanau, kad universitetai gali būti jungiami. Paklauskite Vilniaus universiteto, ar norėtų jungtis su kuo nors, kieno reitingai žemesni. Atsakymas bus neigiamas“, – aiškina G. Landsbergis.

Jo manymu, tokios aukštojo mokslo įstaigos, kaip Lietuvos edukologijos universitetas, turi būti uždarytos. Geri dėstytojai ir profesoriai, anot G. Landsbergio, tokiu atveju gali pereiti dirbti į kitus universitetus.

G. Landsbergis teigia, kad kitokia yra bendrojo lavinimo sistema: „Ji visiškai priešinga – konkurencinga, daug konkurencingesnė nei bendrojo lavinimo sistema. Kiekvienas norintis gali įstoti į universitetą, nes net balų nereikia.“ O norint patekti į gerą bendrojo lavinimo mokyklą, anot TS-LKD pirmininko, kai kuriems tenka kraustytis į kitą miestą, samdyti korepetitorius, laikyti egzaminus. G. Landsbergis įsitikinęs, kad tai reikia pakeisti – bendrajame lavinime negali būti konkurencijos.

Sigitas Mecelica, LŽP narys, sako, kad mokyklų švietimo programoje svarbiausia gyvenimo pažinimas. Ir tik vėliau – specializuoti dalykai. „Deja, mokoma matematikos, gramatikos, kitų dalykų, bet klausimas, kaip mokykla paruošia jauną žmogų gyvenimui. Taip, turime gerų mokyklų, privačių mokyklų, kuriose tam skiriamas dėmesys, bet, kalbant apskritai, žmogus gyvenimui ne visada tinkamai paruošiamas“, – įsitikinęs LŽP narys.

L. Balsys aiškina, kad Lietuvoje vyrauja didžiulė vadovėlių programa, nes jų leidyboje – visiškas chaosas: „Čia klesti panaši mafija kaip farmacijoje. Vadovėlį parašyti gali bet kas – vienas draugas parašo, kitas referuoja, paskui vadovėlis atsiduria mokykloje ir rekomenduojamas tėvams už baisiai didelius pinigus.“

Tokius dalykus, sako L. Balsys, bus stengiamasi panaikinti. „Vadovėliai turi būti programiškai patvirtinti valstybės lygiu, turi būti aišku, ko mes mokome vaikus, kaip traktuojame istoriją ir daugelį kitų dalykų. Dabar yra chaosas“, – tikina partijos pirmininkas.

G. Landsbergis pastebi, kad šiuo metu gabiausi mokiniai atsirenka geriausias mokyklas, o tie, kurių tėvai tai išgali, gali pasirinkti net kitą miestą, kitą mokyklą, ten jie ir išvyksta. O vaikai, anot jo, liekantys rajonuose ir regionuose, uždaromi į socialinius getus: „Vaikai ateina į mokyklą nepasiruošę, neturintys socialinių įgūdžių, čia nekalbame apie akademinius reikalavimus. Mokykloje vaikas pirmiausia išmokomas valytis dantis arba mokytojas turi patikrinti jį dėl, pavyzdžiui, vabalų ir kitų dalykų.“

Tai, pasak G. Landsbergio, yra didieji iššūkiai, būtina suteikti pagalbą ten, kur jos reikia. „Mokyklose turi atsirasti socialinių pedagogų, psichologų. Jei kyla klausimas kaip, tai pinigų šiandien tam yra. Lietuvoje yra per daug mokytojų, bet juos galima perkvalifikuoti į papildomas paslaugas mokyklose teikiančius žmones“, – aiškina partijos pirmininkas.

G. Landsbergio nuomone, kalbant apie aukštąsias mokyklas, konkurencija išties gerina kokybę, bet tai, kas matoma dabar, – ne konkurencija. Jo teigimu, gelbstimi tie, kurie jau seniai turėjo būti užsidarę: „Be to, tam skiriame pinigų. Pažvelkite, Lietuvos edukologijos universitetas daugiau nei 0,5 mln. eurų (pinigų, kurių neužtenka šildymui) skiria naujiems studentams pritraukti. Tie pinigai iššvaistomi.“

TS-LKD partijos pirmininkas aiškina, kad tokiu būdu universitetai nusiperka studentų, pritraukia jų į keletą programų, nes moka geras stipendijas. Tačiau, įsitikinęs jis, tai nėra aukštojo mokslo kokybė. „Turėtų būti trys universitetai – su gerais profesoriais, geromis studijų programomis, kad galėtų konkuruoti tarpusavyje ir su užsienio universitetais. Studijuoti į užsienį išvažiuoja dešimtys tūkstančių žmonių, taip prarandame geriausius protus, jaunus žmones. Tai dėl to, kad šiandienė mūsų švietimo sistema bankrutavusi“, – teigia G. Landsbergis.

L. Balsys, paklaustas apie mokinių pratybų sąsiuvinius, tvirtina, kad jie turėtų būti nemokami: „Ir jie, ir vadovėliai yra be galo brangūs. Rinka monopolizuota, liepiama pirkti būtent šį, o ne kitą pratybų sąsiuvinį, tuomet galima užsikelti kainą, kokios norima. Tuo ir naudojamasi.“

S. Mecelica priduria, kad per susitikimą jauni žmonės pristatė viziją, kaip galima mokytis. „Kai kalbame apie finansavimo didinimą, reikia įdiegti kompiuterių klases, tuomet namuose nebūtina turėti kompiuterį ir internetą. Klasėse mokosi įvairių lygių mokiniai, o užduotys, kurias jie sprendžia, – vienodos. Jos turėtų būti formuojamos pagal kiekvieno mokinio lygį, pratybos tapti papildoma medžiaga“, – aiškina S. Mecelica.