Taivano pirmoji per pastaruosius 18 metus nauja diplomatinė misija Europoje bus vadinama „Taivano atstovybė Lietuvoje“, o ne „Taibėjaus atstovybė“.

Užsienio reikalų ministras Josephas Wu (Džozefas U) tokį žingsnį pavadino „labai reikšmingu“.

„Lietuva yra gera Taivano partnerė, besivadovaujanti tomis pačiomis laisvės ir demokratijos vertybėmis“, – per virtualią spaudos konferenciją pareiškė J. Wu ir pridūrė, kad abi šalys yra „strateginėje demokratinių sistemų gynimo fronto linijoje“.

Ši žinia yra vėliausias ženklas, rodantis, kad kai kurios Baltijos ir Vidurio Europos šalys siekia glaudesnių santykių su Taivanu, net Kinijos pasipiktinimo kaina.

Pekinas reiškia pretenzijas į salą ir žadą vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

Lietuva yra gera Taivano partnerė, besivadovaujanti tomis pačiomis laisvės ir demokratijos vertybėmis.

Maždaug 23 mln. gyventojų turinčią demokratiją, oficialiai vadinamą Kinijos Respublika, kaip šalį pripažįsta tik 15 kitų valstybių.

Kinija siekia izoliuoti Taibėjų pasaulinėje arenoje ir vengia bet kokiu atveju vartoti žodį „Taivanas“, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio legitimumo.

Tačiau Taivanas faktiškai palaiko diplomatinius santykius su dešimtimis valstybių per savo Taibėjaus atstovybes.

Gegužę Lietuva paskelbė pasitraukianti iš Kinijos bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis forumo „17+1“, pavadinusi šį formatą „skaldančiu“.

Po to Vilnius įsipareigojo paaukoti Taivanui apie 20 tūkst. vakcinų nuo COVID-19 ir atidaryti savo verslo atstovybę saloje.

Praėjusią savaitę Slovakija taip pat paskelbė apie ketinimus paaukoti 10 tūkst. vakcinos dozių Taivanui, norėdama atsidėkoti už maždaug 700 tūkst. kaukių, kurias Taibėjus nusiuntė šiai Vidurio Europos valstybei pandemijos pradžioje.

Čekijos politikai taip pat siekia glaudesnių ryšių su Taivanu.

2019 metais Praha atšaukė miestų partnerystės sutartį su Pekinu ir pasirašė analogišką susitarimą su Taibėjumi. Be to, pernai Taivane įvyko istorinis Čekijos senato lyderio Milošo Vystrčilo (Milošo Vistrčilo) vizitas, įsiutinęs Kiniją.

Daugeliui regiono šalių Pekinas lieka svarbus prekybos ir diplomatinis sąjungininkas, taip pat vertingas vakcinų nuo koronaviruso tiekėjas.

Kinija nutraukė oficialius santykius su sala ir ėmė smarkiau ją spausti, 2016 metų Taivano prezidento rinkimus laimėjus Tsai Ing-wen (Cai Ingven).

Pernai užtikrintai perrinkta Tsai Ing-wen nepritaria Pekino pozicijai, kad Taivanas yra „vienos Kinijos“ dalis, vietoje to laikydama salą faktiškai suverenia valstybe.

Pekinas nuo 2016 metų perviliojo septynis Taibėjaus diplomatinius sąjungininkus ir blokuoja jo narystę tokiose tarptautinėse organizacijose kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Pernai Taivanas ir Somalilandas atidarė vienas kito teritorijoje atstovybes, o tas žingsnis išprovokavo Kinijos įtūžį.

Somalilande atidaryto biuro pavadinime taip pat minimas žodis „Taivanas“, tačiau dauguma valstybių šios Rytų Afrikos teritorijos, skirtingai negu Lietuvos, nelaiko suverenia valstybe.

Veiklą turėtų pradėti dar šią vasarą

Taivanui paskelbus apie atskirai nuo Kinijos steigiamą atstovybę Lietuvoje, Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad ji savo veiklą turėtų pradėti dar šią vasarą.

„Užsienio reikalų ministerija informuoja gavusi pranešimą iš Taibėjaus, kad Lietuvoje bus atidaroma taivaniečių atstovybė. Atstovybė bus registruota Užsienio reikalų ministerijoje „kitos atstovybės“ statusu, o savo veiklą pradės, atvykus atstovybės vadovui, URM žiniomis, dar šią vasarą“, – nurodoma antradienį išplatintame pranešime.

Ministerijos teigimu, Lietuva yra suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Taivanu įvairiose srityse, didžiausią dėmesį skiriant ekonominių ryšių plėtojimui ir kultūriniams mainams. Taivaniečių atstovybė Vilniuje neabejotinai prisidės prie glaudesnio lietuvių ir taivaniečių bendravimo, abiejų tautų tarpusavio pažinimo.