Švedų giganto atstovas

Ne paslaptis, kad A.Zuokas – verslus žmogus, įgyvendinęs ne vieną ambicingą užmojį. Tačiau dabar aiškėja, kad tarp įvairių verslų politikas užsiėmė ir karinės ginkluotės prekyba.

„Kauno dieną“ pasiekė informacija, kad nuo 1995 m. A.Zuokas buvo Švedijos gynybos pramonės giganto „Bofors Weapon System“, vėliau pervadintos į „Saab Befors Dynamics“, atstovu Baltijos šalyse. Apie tai iki šiol viešai nebuvo žinoma.

Mano darbas apėmė daugiau konsultacijas, rinkos apžvalgas ir pan.

Ši švedų bendrovė gamina ir prekiauja prieštankiniais ir priešlėktuviniais ginklais. Rinkai jie yra siūlę ir naikintuvus „Gripen“. Pasak šaltinių, A.Zuokas esą uždirbo ne vieną milijoną JAV dolerių, padėdamas Baltijos šalims parduoti švedų kuriamą karinę amuniciją.

„Visi prieštankiniai ginklai „Carl-Gustaf“, AT4, priešlėktuvinės sistemos RBS 70 ir jų amunicija vienaip ar kitaip praėjo pro A.Zuoko rankas. Be to, jis pats buvo apmokytas naudotis visais šiais ginklais ir 1996 m. gavo tai patvirtinantį sertifikatą. Pirmą kontraktą jis su Krašto apsaugos ministerija, kuriai tuomet vadovavo ministras Povilas Markauskas, A.Zuokas pasirašė 1996 m. ir tuomet kėlė taures šampano“, –  anoniminiame laiške dėstė šaltiniai.

Politikas neslapukavo

„Kauno diena“ susisiekė su A.Zuoku ir paprašė pakomentuoti apie ginklų prekybos verslą. Politikas nurodė, kad iš pradžių jis, kaip fizinis asmuo, buvo minėtos švedų kompanijos atstovas Baltijos šalyse. Vėliau švedams atstovavo bendrovė „BNA Grupė“, jis buvo vienas iš jos akcininkų. Beje, dabar viešojoje erdvėje nurodoma, kad bendrovė „BNA Grupė“ užsiima nekilnojamuoju turtu ir patalpų nuoma.

„Na tai sena istorija. Bet man kažkada teko dirbti ir bendradarbiauti su Švedijos kompanijomis. Galiu tik pasidžiaugti, jog solidus ir patikimas gamintojas dalyvavo stiprinant mūsų, latvių ir estų karines pajėgas. Mano darbas apėmė daugiau konsultacijas, rinkos apžvalgas ir pan. Be to, švedų kompanija buvo įsipareigojusi iš kariuomenės gautą pinigų dalį išleisti Lietuvoje, čia įsigyjant prekes. Man gal daugiau teko bendradarbiauti šioje srityje“, – dienraščiui komentavo A.Zuokas.

Politikas tikino, kad tai, jog seniau dirbo karo žurnalistu ir tai, kad tapo švedų ginklų gamintoju atstovu Baltijos šalyse, nebuvo susiję.

„Tai labiau atsitiktinumas. Aplinkybės taip nulėmė. Bet galiu pasididžiuoti, kad teko prisidėti prie to, kad dabar Lietuvos, Latvijos bei Estijos kariuomenės yra puikios parengties. Bet, kaip minėjau, mano vaidmuo čia buvo labiau simbolinis, kaip aptarnaujančio asmens. Patirtis, kurią įgijau, yra labai didelė ir ją galima panaudoti valstybės ir jos saugumo labui. Visada sakiau, kad Lietuvai reikalinga karinės gynybos pramonė, nes yra daug dalykų, kuriuos galėtume patys pasigaminti“, – tvirtino A.Zuokas.

Jis patvirtino, kad buvo gavęs ir sertifikatus, patvirtinančius, jog jis moka elgtis su minėtais kariniais ginklais. Tai, pasak pašnekovo, buvo būtina tam, jog gerai suprastų, ką atstovauja bei kokios tai yra prekės.

„Kai išėjau į politiką, tą darbą turėjau nutraukti. Įmonė („BNA Grupė“ – red. past.), kurios akcininku aš buvau, buvo švedų atstovė, o vėliau jie pasirinko kitus. Šiuo metu, kiek žinau, „Saab“ yra patys atsidarę savo atstovybę Lietuvoje“, – komentavo politikas.

Naikintuvų sandoris

Pasak anoniminių šaltinių, tarpininkaujant A.Zuokui, Baltijos šalių kariuomenėms esą buvo parduotas ne vienas prieštankinis ir priešlėktuvinis ginklas.

2006 m. buvo tartasi, jog iš švedų kompanijos Lietuva, Latvija ir Estija esą pirks šešis naikintuvus, kurie esą turėjo saugoti oro erdvę, tačiau šis sandoris nebuvo iki galo įvykdytas.

„A.Zuokas su švedais bandė suorganizuoti didelį kontraktą Baltijos šalyse, pasiūlydamas šešis vienetus „Gripen“ naikintuvų. Jie turėjo perimti NATO šalių patruliavimo misiją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kontraktas neįvyko greičiausiai tik dėl atėjusios finansinės krizės“, – pažymėjo šaltiniai.

Neoficialiais duomenimis, švedų kompanija Baltijos šalims buvo siūliusi įsigyti ir naikintuvus (saab.com nuotr.)

Pats A.Zuokas nebuvo linkęs detalizuoti, kokius sandorius „BNA Grupė“ padėjo sudaryti tarp švedų ginklų gamintojo „Saab Bofors Dynamics“ bei Baltijos šalių kariuomenės.

„Negaliu apie tai kalbėti, nes suprantama, jog tai yra ne vieša informacija. Nei pagal sutartį, nei pagal buvusius įsipareigojimus, aš negaliu to atskleisti“, – teigė politikas.

Užsiminus apie naikintuvus „Gripen“, kuriuos siūlyta Baltijos šalims, politikas buvo kiek kalbesnis. Jo teigimu, NATO naikintuvai visą laiką nesaugos Lietuvos oro erdvės, todėl, pasak A.Zuoko, tik laiko klausimas, kada šalies gynybos ekspertai sugrįš prie klausimo įsigyti savo naikintuvus.

„Neturėčiau to neigti, nes Baltijos šalyse visada buvo vykdoma NATO oro gynybos misija. Tačiau ji nėra amžina. Anksčiau ar vėliau Baltijos šalys turės pasirūpinti savo oro apsauga. Kažkada Lietuva planavo turėti naikintuvus ir pati apginti savo oro erdvę. Manau, kad vis tiek tai įvyks, tik nežinau kada. Negalėčiau komentuoti, dėl kokių priežasčių tąkart sandoris neįvyko“, – teigė A.Zuokas.

A.Zuokas buvo pats apmokytas naudotis visais šiais ginklais ir gavo tai patvirtinantį sertifikatą.

Jautri informacija

Redakcijai medžiagą apie A.Zuoko atstovavimą švedų ginklų gigantui perdavę šaltiniai žėrė kritiką, kad politikas šią savo verslo pusę esą bandė slėpti.

„Lietuvoje mažai kas žino, o A.Zuokas informaciją labai slėpė, kad jis nuo 1995 m., šalia kitų savo verslų, prekiavo ir ginklais“, – pažymėjo šaltiniai.

Tokie kaltinimai kelia šypseną dabar Seimo rinkimams besirengiančiam politikui. „Kauno dienai“ jis minėjo, kad apie sąsajas su švedų ginklų gamintoju ir prekiautoju „Saab Befors Dynamics“ žinojo už saugumą ir gynybą atsakingi asmenys. O plačiajai visuomenei apie tai nebuvo kalbėta, nes tai siejasi su nacionalinio saugumo klausimais.

„Tie, kam reikia žinoti, visada šią informaciją žinojo. Kuriems reikalinga tokia informacija, taip pat ją turėjo. Visa tai, kas susiję su nacionalinio saugumo dalykais, yra tema, kuri mėgsta tylą ir yra konfidenciali“, – teigė A.Zuokas.