Jos kandidatūrą, pasiūlytą Vilniaus apygardos teismo pirmininkės Loretos Braždienės, palaikė 15 posėdyje dalyvavusių tarybos narių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius buvo iškėlęs kito LAT teisėjo Artūro Ridiko kandidatūrą, tačiau šis ją atsiėmė ir pasiūlė palaikyti S. Rudėnaitę.

Ji tarybos pirmininko pareigose keičia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką Algimantą Valantiną.

Balsavimas dėl tarybos vadovybės buvo slaptas.

Nebalsavo vienintelis Teisėjų tarybos narys – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Alenas Piesliakas, kuriam nustatytas koronavirusas.

Posėdžio pradžioje taryba svarstė, kokiu būdu slaptame balsavime galėtų dalyvauti ir A. Piesliakas, buvo siūlymų, kad kažkas nuvyktų iki jo su urna ir šis atiduotų savo balsą.

Vis dėlto, bendru sutarimu nuspręsta to nedaryti ir nerizikuoti tarybos narių sveikata, nebalsuoti sutiko ir pats A. Piesliakas.

„Prašau niekam nevažiuot“, – nuotoliniu būdu prisijungęs prie posėdžio sakė A. Piesliakas, kuriam nustatyta COVID-19.

Savanoriškai saviizoliacijoje po kontaktu su A. Piesliaku buvo ir iki šiol tarybai vadovavęs A. Valantinas bei kita Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Egidija Tamošiūnienė.

Taryba posėdžio pradžioje abiem leido atvykti į posėdį, kadangi kontaktas, anot A. Valantino, su kolega turėtas prieš 10 dienų.

Visuotiniame teisėjų susirinkime praėjusią savaitę paskelbti 16 iš 17 ketverių metų kadenciją taryboje dirbsiančių teisėjų.

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo į tarybą išrinkti teisėjai A. Ridikas, S. Rudėnaitė ir Dalia Vasarienė, iš Lietuvos apeliacinio teismo – A. Piesliakas, E. Tamošiūnienė, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo – Ramūnas Gadliauskas.

Apygardų teismams taryboje atstovaus Marius Bartninkas, L. Braždienė ir Gražvydas Poškus, apygardų administraciniams – Jolanta Malijauskienė, apylinkių – Irena Vapsvienė, Kristina Serdiukienė, Diana Butrimienė ir Laimondas Noreika.

Pagal pareigas į tarybą pateko Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas A. Valantinas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas G. Kryževičius.

Tarybos nariu taip pat privalo būti LAT pirmininkas, tačiau atranka į šią poziciją dar nepasibaigusi, todėl pirmininko vietą taryboje užima laikinai šias pareigas einanti LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė S. Rudėnaitė.

Pernai liepą Seimui priėmus Teismų įstatymo pataisas, tarybos narių skaičius sumažintas nuo 23 iki 17.

Kartu su praėjusios kadencijos Taryba darbą baigė ir Teisėjų garbės teismas. Į šią teismų savivaldos instituciją po du visuomenės atstovus skiria prezidentas ir Seimo pirmininkas, šešis narius – Teisėjų taryba.

Į Teisėjų garbės teismą patenka po vieną teisėją iš Aukščiausiojo, Apeliacinio ir Vyriausiojo administracinio teismo bei po vieną teisėją iš visų apygardų, apygardų administracinių ir apylinkių teismų. Iš šiame posėdyje numatytu laikotarpiu kandidatūras pateikusių teisėjų, Garbės teismo narius atrinks Teisėjų taryba.

S. Rudėnaitė: Teisėjų taryba bus aktyvesnė viešojo gyvenimo dalyvė, ieškos dialogo

Teisėjų taryba ir visa teismų sistema turi būti atviresnė ir aktyvesnė viešojo gyvenimo dalyvė, sako penktadienį išrinkta naujoji Tarybos pirmininkė, laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovė Sigita Rudėnaitė.

„Esame atviri ir priimame tikrovę, kad teismų reitingai, pasitikėjimas teismais, be kita ko, ir vis dar nesibaigiančios tos teisėjų korupcijos reputacinės krizės akivaizdoje, nėra toks, koks mes norėtume. Ir mūsų veiklos pagrindinis tikslas, tai be abejo pabandyti atstatyti teismų autoritetą, tačiau teismų autoritetas, mūsų supratimu, gali būti atstatytas tik tada, kai virš jo stovės tikrasis turinys – teismų sistema – efektyvi, atvira, šiuolaikiška ir aktyvi visuomeninio gyvenimo dalyvė“, – per spaudos konferenciją sakė S. Rudėnaitė.

Ji teigė, kad naujosios Teisėjų tarybos nariai apsisprendė ieškoti artimesnio ir lygiateisiškais pagrindais paremto dialogo su kitomis valdžios institucijomis bei tvirtino, kad tik tokiu būdu galima išspręsti teismų sistemą kamuojančias problemas.

„Iš tikrųjų Teisėjų taryba turi tokį nusiteikimą (...) kad deklaruojame, kad eisime į atvirą bendradarbiavimą su kitomis valstybės valdžios šakomis. Iš tikrųjų mes suvokiame ir kviečiame kitus suvokti, kad viena teismų sistema, kiek jai standartų aukštų bekeltume ir kiek kritikos išsakytume, tačiau tiesa yra ta, kad viena teismų sistema yra nepajėgi susidoroti su iššūkiais, kurie jai keliami“, – pabrėžė naujoji Tarybos pirmininkė.

Šiuo metu laikinai LAT vadovaujanti teisėja sakė, kad tiek Teisėjų taryba, tiek visa teismų sistema privalo tapti aktyvesnė visuomeniniame gyvenime, ir proaktyviai komunikuoti, o ne laukti, kol atsitiks kas nors teismus sukritikuos ar atsitiks kas blogo ir tik tuomet pradėti kalbėti. Ji pripažino, kad tokiems pokyčiams reikės ieškoti tiek naujų priemonių, tiek kompetencijų.

S. Rudėnaitė taip pat pabrėžė, kad teisėjų bendruomenė turi skatinti tarpusavio nepakantumą bet kokioms korupcijos apraiškoms, tačiau tuo pačiu ir nepamiršti apginti savo narių, kai to reikalauja situacija.

„Mes turėtume būti labai objektyvūs ir sąžiningi savo pačių atžvilgiu – pripažinti savo klaidas ir pripažinti savo ydas, bet iš kitos pusės kažkur nubrėžti liniją, kur mes imamės ginti tiek savo bendruomenės teisėtą interesą, tiek savo vardą garbingą, reputaciją, tiek pagaliau ir kolegas“, – sakė artimiausius ketverius metus Tarybai vadovausianti teisėja.

„Jei mes matome, kad mūsų kolega yra vertas ne pasmerkimo, o visos teisėjų bendruomenės arba Tarybos paramos ir palaikymo, tai manau, kad tą irgi turėtume daryti, deklaruoti ir paskui nebijoti tiesiog tą savo poziciją viešai ginti ir viešai aiškinti“, – pridėjo ji.

S. Rudėnaitė teigė į ateitį žvelgianti optimistiškai ir sakė tikinti, jog ši Taryba yra nusiteikusi atlikti teismų sistemai reikalingus pokyčius.

„Šiandien mes išsiskirstėme nusiteikę optimistiškai ir aš mačiau žmones, kas reta dabar teismų sistemoje, su degančiom akim, su tikėjimu, kad jei šiandien mes esam nepatenkinti tuo, kur mes esame ir kaip mes esame, tai reikia kažką pradėti daryti, nes sėdėti nuošaly ir sakyti, kad niekas nieko nedaro ir tas nevyksta, ir tas nevyksta, tai matyt yra ne tas būdas, kuris tinka man ir kitiems Tarybos nariams“, – teigė ji.