„Svarstytina, ar nereikėtų praplėsti Gyvūnų gerovės kontrolieriaus funkcijas, nustatant, kad tam tikrais atvejais (pvz., dėl kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas) Gyvūnų gerovės kontrolierius galėtų atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti protokolą“, - sakoma Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje, kurioje  vertinamos  Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos.

Beje, kaip pažymi Seimo teisininkai, pritarus siūlomai pastabai, atitinkamai  turėtų būti keičiamas ir Administracinių nusižengimų kodeksas. 

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui prireiks valstybės biudžeto lėšų, o pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, Seimo Teisės departamento nuomone, dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

Seimo nariai Linas Jonauskas, Orinta Leiputė, Domas Griškevičius, Dovilė Šakalienė, Tomas Bičiūnas, Andrius Mazuronis, Andrius Kupčinskas, Ligita Girskienė įregistravo Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Laukinės gyvūnijos įstatymų pataisas, siūlančias įsteigti  Gyvūnų gerovės kontrolieriaus  pareigybę ir Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą, primena ELTA.

Pagal siūlomą projektą, Gyvūnų gerovės kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų gyvūnų gerovės pažeidimų, taip pat skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo gyvūnų gerovės srityje.

Kontrolierius 5 metų kadencijai Seimo pirmininko teikimu būtų skiriamas Seimo.

Pagal projektą kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir ne trumpesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą ir vadovaujamojo darbo patirties.

Siūlomas teisinis reglamentavimas numato, kad Gyvūnų gerovės kontrolierius yra Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos vadovas. Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba būtų valstybės biudžetinė įstaiga, steigiama Seimo nutarimu.

Pagal siūlomą projektą, Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba turėtų kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip yra įgyvendinamos Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Laukinės gyvūnijos įstatymų, tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę, nuostatos Lietuvoje.

Ši tarnyba tirtų pareiškėjų skundus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiama ar gali būti pažeista gyvūnų gerovė, taip pat skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo gyvūnų gerovės srityje. Aptikus nusikalstamos veikos požymių, tarnyba galėtų perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui.

Įstatymų projektų autoriai mano, kad efektyviam Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos darbui užtikrinti pakaks iki 15 etatų. Jų skaičiavimais, Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos veiklos sąnaudos sudarytų apie 370 tūkst. eurų per metus.