„Manęs neįtikino tai, kas buvo parašyta tame atsakyme, kadangi buvo aprašyti mano kažkokie susitikimai, bet realių veiksmų, dėl kurių galėčiau tapti grėsme nacionaliniam saugumui, nepastebėjau“, – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje sakė I. Rozova.

I. Rozova trečiadienį liudijo tyrime dėl jos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės. Taip pat komitetas apklausė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderį europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį.

Seimo NSGK toliau planuoja suformuoti kitų kviečiamų asmenų sąrašą, taip pat prašys Seimo iki balandžio pratęsti tyrimą. Dabar komitetas įpareigotas darbą baigti iki gruodžio 1 dienos.

Ryšius sakė buvus ne asmeninius

Trečiadienį liudijusi I. Rozova savo atsakymuose komisijai tvirtino, jog jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeninio pobūdžio, tad ji nemaniusi, jog kontaktus reikėjo deklaruoti VSD klausimyne.

Komiteto vadovas Dainius Gaižauskas parlamentarės klausė, ar ji sutinka su VSD rašte, kuriuo rekomenduojama jai neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija, išdėstytais argumentais.

I. Rozova teigė, jog pažyma jos neįtikino, o ir susitikime su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu dėl VSD rašto iš parlamento vadovo tvirtino išgirdusi, kad ten „nėra nieko rimto“.

„Man paskambino iš Seimo pirmininko biuro, kad nori su manimi susitikti. Pabendravom, peržiūrėjom tą visą pažymą, ir jis pasakė, kad, jo manymu, nėra nieko rimto, kad pažymoje daugiau spėlionių nei faktų ir tai pasenusi informacija“, – aiškino I. Rozova.

Komiteto narys Laurynas Kasčiūnas parlamentarės klausė, kodėl ji nepasinaudojo galimybe skųsti sprendimo teismui, jei jautėsi teisi. I. Rozova atsakė, kad apsvarsčiusi situaciją ji norėjo tai padaryti, bet jau buvo praėjęs mėnesio apskundimo terminas – ir dėl to apgailestaujanti.

Dėl V. Malygino įtarimų neturėjo

Kalbėdama apie kontaktus su išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu, I. Rozova tvirtino neįtarusi, kad jis galėjo dirbti po diplomato priedanga.

„Aš negaliu įvertint V. Malygino, kad jis kažkuo kaltinamas, aš sužinojau, kaip ir visi piliečiai, iš spaudos. Jis buvo Rusijos konsulas Klaipėdoje, mes turėjome susitikimų skirtinguose renginiuose, koncertuose, parodų atidarymuose“, – kalbėjo I. Rozova.

Nebuvo pokalbių su diplomatais, dėl kurių gali kilti kažkokių abejonių mano atžvilgiu, aš puikiai suprantu savo pilietinę atsakomybę, ką ir su kuo galiu kalbėti.

„Nebuvo pokalbių su diplomatais, dėl kurių gali kilti kažkokių abejonių mano atžvilgiu, aš puikiai suprantu savo pilietinę atsakomybę, ką ir su kuo galiu kalbėti“, – kalbėjo I. Rozova.

Klausiama, su kokiais rusų diplomatais ji bendravo ir kokie ryšiai juos siejo, I. Rozova pavardžių nevardino, tik teigė, kad tai buvo ambasados arba konsulato darbuotojai.

„Tai buvo oficialūs priėmimai, ar konsulate, ar ambasadoje, ir kas susiję su pagrindiniu klausimu dėl savo asmeninių ryšių – aš iki šiol esu įsitikinus, kad asmeninių ryšių aš neturėjau ir nepalaikiau su Rusijos federacijos diplomatais“, – tvirtino I. Rozova.

Anot jos, ji su rusų diplomatais susitikdavusi darbo pietų, o jų nelaikanti asmeniniais ryšiais. „Asmeniniai ryšiai yra drauge keliauti, bendrauti, draugauti šeimomis“, – sakė parlamentarė.

Konsultavosi dėl sūnaus studijų Sankt Peterburge

Tačiau I. Rozova patvirtino, kad susitikimuose su rusų diplomatais konsultavosi dėl savo sūnaus medicinos studijų Rusijoje, tačiau teigė, kad „jokių paslaugų ar jokios informacijos iš manęs neprašė po to“.

Parlamentarė pasakojo, kad 2009 metais Klaipėdoje gimnaziją su pagyrimu baigęs jos sūnus įstojo į valstybės finansuojamą vietą studijuoti mediciną Kaune, tačiau nusprendė išvykti studijuoti į Rusiją.

„Jis planavo mokytis Kaune ar Vilniuje, bet po to atsirado programa, pagal kurią Lietuvos rusai galai važiuoti mokytis į Rusiją. Jis prieš tai tik vieną kartą buvo Rusijoj, Kaliningrado srityje, bet jam buvo įdomu, pažiūrėt, ir pasirinko Sankt Peterburgą“, – sakė Seimo narė.

Pasak I. Rozovos, vienu iš studijų etapų ji konsultavosi su Rusijos ambasada Vilniuje, kaip jos sūnui grįžti į minėtą studijų programą.

„Mokslas medicinoj yra iš kelių dalių, šeši metai ir jis gauna gydytojo diplomą, tada internatūra ir ordinatūra, ir jis praleido šeštame kurse laiką, kada reikėjo paduoti dokumentus į internatūrą“, – pasakojo I. Rozova.

Pasak parlamentarės, tada jos sūnus įstojo į mokamą studijų vietą, baigė internatūrą, tuomet rinkosi profesinį kelią ir „tada man reikėjo konsultacijos iš ambasados, kaip mums dabar grįžti į tą programą“.

„Jis pavasarį užpildė dokumentus priimti prašymą į ordinatūrą. Ar buvo kažkokie veiksmai iš ambasados, aš negaliu atsakyti, bet jokių paslaugų ar jokios informacijos iš manęs neprašė po to“, – teigė I. Rozova.

Prašymą ambasadai pavadino „naiviu žingsniu“

Žvalgybos duomenimis, I. Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

„Mes susidūrėme su didele problema, kadangi du Rusų aljanso atstovai, patekę į tarybą pagal mūsų ir LLRA koaliciją, ignoruodami partijos valdybos sprendimus bei susitarimus su LRAA savarankiškai pasirašė susitarimą su Artūru Zuoku, t. y. faktiškai perėjo į jų partijos pusę ir susilpnino V. Tomaševskio derybines pozicijas dėl valdančiosios koalicijos sudarymo“, – apie situaciją pasakojo I. Rozova.

Politikė patvirtino, jog nepavykstant suvaldyti situacijos Vilniuje buvo prašoma įsikišti Rusijos ambasadą.

„Mes bandėm įtikint Vilniaus skyriaus atstovus, bet rezultatų tai neatnešė. Mes padarėm tokį žingsnį, mes bandėm kreiptis į Rusijos ambasadorių, kad informuotume, kokia situacija, ir paaiškintume, kad tie žmonės diskredituoja mūsų politinį judėjimą ir diasporą Lietuvoj. Gal tai buvo nepagalvotas sprendimas, bet mes buvom labai pasimetę ir mums buvo gėda ir prieš mūsų politinius partnerius, ir prieš rinkėjus“, – kalbėjo I. Rozova.

Į klausimą, ko tokiu kreipimusi tikėjosi iš ambasados, I. Rozova sakė, kad „tai buvo turbūt naivus žingsnis, mes tikėjomės, kad jie pakalbės ir tie žmonės grįš į savo vietas“.

V. Tomaševskis: VSD pažyma – niekai

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas V. Tomaševskis komiteto posėdyje VSD medžiagą apie I. Rozovą pavadino „niekais“.

„Kada šita pažyma nuskambėjo spaudoj, greit pažiūrėjau, kas rašoma, buvau šitų įvykių centre ir padariau išvadą, kad čia nieko rimto, čia politiniai žaidimai, nukreipt dėmesį į naują skandalą, kad nekalbėtų apie „MG Baltic“ skandalą“, – sakė v. Tomaševskis.

Nerimta – per švelniai pasakyta, čia praktiškai niekai.

„Nerimta – per švelniai pasakyta, čia praktiškai niekai“, – perklaustas, ar jam VSD medžiaga pasirodė nerimta, atsakė V. Tomaševskis.

Pasak jo, dėmesio vertas vienintelis epizodas – dėl I. Rozovos kelionės susitikti su Rusijos diplomatais išlaidų kompensavimo. Anot jo, tai buvę „30 litų“ suma.

„Nebent vienas epizodas, kad Irinai buvo grąžinti kažkokie pinigai už kelionę, bet tai buvo 2011 metais, ji nebuvo Seimo narė, aš pasakiau, kad nieko rimto, nes (lėšų – BNS) grąžinimas už kelionę visuomenininkams – nieko rimto“, – kalbėjo LLRA-KŠS vadovas.

VSD rašte teigiama, jog su Rusijos diplomatais, be kita ko, buvo tariamasi dėl I. Rozovos kelionių, kuomet buvo vykstama iš Klaipėdos į Vilnių susitikti su Rusijos diplomatais, kompensavimo. Pasak rašto, buvo siekiama išvengti tiesioginių piniginių perlaidų, kad nebūtų pakenkta I. Rozovai kaip politikei.

Klausiamas, kodėl atsisakė susitikti su VSD pareigūnais, nors buvo kviečiamas, V. Tomaševsis teigė neatsisakęs, o tuometinis VSD vadovas Gediminas Grina norėdamas, būtų galėjęs jį rasti Seime.

„Aš neatsisakiau, į mane G. Grina nesikreipė, kreipėsi kažkoks specialistas, pasakiau, jei nori – vadovas susitiks, aš viešas asmuo, dažnai būnu Seime, tegu atvažiuoja, galim susitikt“, – aiškino europarlamentaras.

Tyrimas – negavus leidimo slaptai informacijai

Tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais atliekantis komitetas spalio pabaigoje baigė Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovų apklausas, tuomet dėl biudžeto svarstymų buvo padaryta pertrauka.

Tyrimas inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo VSD pažymą apie parlamentarę. Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu V. Malyginu.

Parlamentarė I. Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seimas NSGK taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas V. Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.