Už tai, kad būtų atliktas parlamentinis tyrimas, priimant nutarimą balsavo 86 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir 12 susilaikė. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tyrimą turi atlikti iki gruodžio 1 dienos.

Tyrimas bus atliekamas ir dėl politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Bus tiriama, ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo „priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.

Taip pat komitetas turės aiškintis, ar gauta įslaptinta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija buvo naudojama tinkamai, ar ja „nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui“.

Opozicijos atstovai nuogąstauja, kad aiškinantis ne tik I. Rozovos, bet ir medžiaga apie ją disponavusių politikų veiksmus, tyrimas taps politinio susidorojimo su opozicija įrankiu.

„Ir Seimo salėje, ir užkulisiuose, ir visoje viešojoje erdvėje mes daugiau girdėjome kalbų ne apie Maskvos galimą įtaką Lietuvos politikams ir politiniams procesams, o mūsų pačių, ypač valdančiųjų „valstiečių“, keršto blyksnius, ar V. Pranckietis ir V. Bakas nebus padarę kokių liapsusų disponuodami įslaptinta informacija, ir tai permuša pagrindinį uždavinį, kurį mes turėtume spręsti“, – sakė liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas.

Vėlgi, ar nebus valdantiesiems tyrime svarbiausias dalykas pakamantinėti Seimo pirmininką, bijau, kad svarbiausi klausimai nepaskęstų politiniuose žaidimuose.

Konservatorius Jurgis Razma irgi kvietė balsuoti „už“, bet išsakė nuogąstavimus, kad NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko entuziazmas nukreiptas ne į tuos klausimus.

„Žinoma, galima tuos klausimus aiškintis, ar Seimo nariai turėjo greičiau reaguoti, bet tai kito rango klausimai. Vėlgi, ar nebus valdantiesiems tyrime svarbiausias dalykas pakamantinėti Seimo pirmininką, bijau, kad svarbiausi klausimai nepaskęstų politiniuose žaidimuose“, – kalbėjo J. Razma.

D. Gaižauskas savo ruožtu sakė, kad „tyrimas bus atliktas objektyvus, nešališkas, nes dalyvaus tiek pozicija, tiek opozicija“.

„Tyrimo objektai, tyrimo kryptys aptartos ir pakankamai aiškios, išties kilo daug klausimų, į kuriuos galima rasti atsakymus tik per tyrimo komisiją“, – tvirtino D. Gaižauskas.

Vienintelis „prieš“ balsavęs Mišrios Seimo narių grupės atstovas Andrius Mazuronis teigė išvis skeptiškai vertinantis tyrimo iniciatyvą.

„Per tuos dešimt metų mano buvimo parlamente teko matyti įvairiausių laikinųjų Seimo tyrimo komisijų, bet ko neteko matyti – jokių konstruktyvių, rezultatyvių išvadų“, – sakė parlamentaras.

NSGK nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais, kai susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui išsiųsta VSD pažyma apie parlamentarę. Joje rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Parlamentarė I. Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.