Jis numato, kad Vilniuje veiktų klasikinis universitetas bei technologinis universitetas, Kaune – klasikinis universitetas, taip pat čia galėtų veikti technologinis bei sveikatos mokslų universitetai. Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais.

Už premjero Sauliaus Skvernelio, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio bei Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos pasiūlymą balsavo aštuoni komiteto nariai, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtino, kad šis siūlymas neprieštarauja Vyriausybės anksčiau teiktam projektui, tačiau ji kartu pripažino, kad „sprendimai Kaune realiai iki galo nėra rasti“. Ministrė teigė, kad „valstiečių“ siūlymas, neįvardijantis, kurie universitetai jungiasi, „neuždaro galimybės įgyvendinti ir Vyriausybės pateiktą planą“.

„Valstiečių“ siūlymas iš esmės atitinka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) propaguojamą planą, pagal kurį VDU išlaiko savarankišką statusą ir vardą, jungdamasis su Lietuvos edukologijos bei Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu. Kauno technologijos universitetas šiame jungimosi plane nefigūruoja, nors Vyriausybės anksčiau pateiktame nutarimo projekte buvo numatyta visus Kauno universitetus jungti į vieną – Kauno universitetą, taip pat turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.

Vyriausybės anksčiau pateiktame plane buvo konkrečiai nurodoma, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal šį planą, sostinėje turėjo veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas.

Vėliau žurnalistams komiteto sprendimą komentuodama J.Petrauskienė tvirtino, kad esminė Vyriausybės pasiūlytos reformos kryptis išlaikyta.

„Yra labai aiški kryptis, kas atitinka Vyriausybės pateiktą siūlymą ir ekspertų grupės siūlymą. Yra tiek labai aiškus rėmas dėl Vilniaus, yra atvertas susitarimas Kaunui, kurį turime suformuoti iki gruodžio pirmos dienos. Taip pat pasisakyta dėl Šiaulių ir Klaipėdos, todėl manau, nėra jokių argumentų pasakyti, kad tai neatitinka Vyriausybės pateikto plano“, – sakė J.Petrauskienė.

„Manau, tai labai svarbus žingsnis į priekį, aišku, sprendimai bus priimti plenariniame posėdyje, o sutarimus, dialogą tarp valstybės intereso ir visuomenės intereso, kuris šiandien užfiksuotas komitete kartu su akademinėmis bendruomenėmis, teikiant siūlymus dėl finansavimo pertvarkos, dėl kokybės užtikrinimo sistemos pertvarkos, labai svarbu priimti iki gruodžio pirmos dienos“, – pabrėžė ministrė.

Palaikymą šiai pertvarkai išsakė ir anksčiau raginęs laikytis pirminio Vyriausybės plano buvęs švietimo ir mokslo ministras, Seimo narių Mišrios grupės atstovas Gintaras Steponavičius. Jis pabrėžė, kad įklimpus į diskusijas dėl universitetų pertvarkos iš viso nebus priimta jokių sprendimų, o kompromisinis variantas leis eiti į priekį, užuot likus stagnacijoje.

Švietimo ir mokslo ministerija taip pat paskelbė, kad paramą reformai susitikę su švietimo ir mokslo ministre išsakė buvę švietimo ir mokslo ministrai Algirdas Monkevičius, G.Steponavičius, Roma Žakaitienė, Dainius Pavalkis, antradienio vakarą pasirašę pareiškimą dėl būtinų pokyčių Lietuvos aukštajame moksle.

Už „valstiečių“ variantą komiteto posėdyje pasisakė ir Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas, kalbėjęs Universitetų pažangos konferenciją sudariusių Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų vardu. Anksčiau šie universitetai palaikė pirminį Vyriausybės planą, tačiau „valstiečių“ siūlymą sako esant reikiamu kompromisu.

„Jei būtume nuoseklūs, gal reikėtų laikytis Vyriausybės nutarimo, bet tos pačios Vyriausybės atstovai su premjeru priešakyje šiek tiek ėjo į kompromisus. Norint rezultato kartais reikia girdėti vieni kitus, ir iš visų blogų variantų šitas variantas buvo geriausias, kompromisinis“, – BNS sakė P.Baršauskas.

„Esmė, komitetas išgirdo ir laimina kokybės principus, kriterijus, tai yra reformos esmė, ir jie sugulė į siūlymus. Jei jie bus patvirtinti Seime, tai bus didelis žingsnis į priekį“, – pabrėžė rektorius.

Daliai kritikų nusprendus paremti kompromisiniu įvardijamą „valstiečių“ lyderių pateiktą siūlymą, savo pozicijos nekeitė ir prieš jį komitete pasisakė konservatorius Mantas Adomėnas.

„Iš Vyriausybės atėjusiame reformos plane bent buvo aišku, ką norima padaryti. Dabartinis planas, kuris apsiriboja įvardijimu, kiek yra universitetų, jokių aiškių gairių, kaip reikia įgyvendinti, nepalieka. Sakoma, kad taip atveriamos durys autonomiškoms iniciatyvoms, bet kryptingas planinis veikimas ir autonominės iniciatyvos šiuo atveju neišvengiamai yra konflikte“, – komiteto posėdyje sakė M.Adomėnas.

Universitetų tinklo pertvarka pradėta pagal Vyriausybės sudarytos darbo grupės planą. Ji siūlė prie VU jungti ir Lietuvos edukologijos universitetą, tačiau Vyriausybei teikiant nutarimo projektą jis jau buvo įrašytas kaip jungiamas prie Vytauto Didžiojo universiteto Kaune.