- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl agresyvių Rusijos veiksmų Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, Seimo koridoriuose imta diskutuoti, kaip bus su tiesioginiais merų rinkimais. Mat galiojant nepaprastosios padėties režimui, šalyje negalimi Konstitucijos pakeitimai.
Vis tik, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, nors artėjančioje pavasario Seimo darbotvarkėje prioritetas bus skiriamas Ukrainai ir saugumui, tiesioginiai merų rinkimai taip pat bus vienas iš prioritetinių klausimų.
„Viskas įvertinta, tiesioginiai merų rinkimai tikrai bus vienas iš svarbesnių pavasario sesijos klausimų, atsitraukti nuo jo nė neketinama, balsavimai dėl šio klausimo planuoti balandį. Procedūriniai sprendimai galimi įvairūs, o ar balandį bus nepaprastoji padėtis, pamatysime po kelių savaičių. Tačiau net ir tuo atveju dėliojami tokie variantai, kad tiesioginiai merų rinkimai išliktų, balsavimas dėl jų įvyktų“, – penktadienį Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen, kartu pridurdama, kad esminiai klausimai ir dabartinėmis sąlygomis nesustos.
Tačiau net ir tuo atveju dėliojami tokie variantai, kad tiesioginiai merų rinkimai išliktų, balsavimas dėl jų įvyktų.
„Visos baimės yra nepagrįstos. Nors dabar politikų dėmesys skirtas Ukrainai, esminiai Lietuvos politiniai, ekonominiai bei socialiniai klausimai taip pat sprendžiami, jie nesustojo“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Lietuvoje dėl Rusijos karinių veiksmų prieš Ukrainą vasario 24 d. iki šių metų kovo 10 d. įvesta nepaprastoji padėtis. Dėl įvestos nepaprastosios padėties Seimas negali priimti Konstitucijos pataisų.
Pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui.
Tačiau Seimas rudens sesijoje klausimo spręsti negalėjo dėl pasienyje su Baltarusija įvestos nepaprastosios padėties. Seimo rudens sesijai baigiantis, opozicija pareiškė norą įtraukti Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų į pratęstą sesiją. Opozicija tokį prašymą grindė nuogąstavimu, kad, šį klausimą nukėlus į pavasario Seimo sesiją, priimti Konstitucijos pataisas iki 2023 m. neužteks laiko.
Pratęstoje rudens Seimo sesijoje įvykus balsavimui, Konstitucijos pataisoms parlamentarai pritarė vienbalsiai.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen anksčiau siūlė, kad dėl Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų būtų balsuojama Seimo pavasario sesijoje, kovo mėnesį. Parlamento vadovė įsitikinusi, kad neverta nerimauti, jog iki 2023 metų neužteks laiko išspręsti šį klausimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda linkęs pasirašyti valstybės tarnybos pertvarką: Seimas atsižvelgė į pastabas
Prezidentas Gitanas Nausėda linkęs pasirašyti praėjusią savaitę Seimo patvirtintą valstybės tarnybos pertvarką, pažymėdamas, kad parlamentas atsižvelgė į nemažą dalį Prezidentūros teiktų pastabų. ...
-
Prezidentas tikisi, kad kitąmet bus išlaikytas ne mažesnis gynybos finansavimo lygis3
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad kitų metų biudžete bus išlaikytas ne mažesnis krašto apsaugos finansavimo lygis. ...
-
G. Nausėda mato du kelius iš krizės: pirmalaikiai rinkimai arba Vyriausybės atnaujinimas5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis du kelius iš kilusios krizės dėl savivaldos politikų piktnaudžiavimo išmokomis: pirmalaikius Seimo rinkimus arba Vyriausybės atnaujinimą. ...
-
Lietuva ir Lenkija papildomai perka oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų
Lietuva ir Lenkija sutarė papildomai įsigyti oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
I. Šimonytė su Čekijos kolega aptarė Ukrainos perspektyvas dėl NATO7
Čekijoje su darbo vizitu antradienį besilankanti Ingrida Šimonytė su šios šalies kolega Petru Fiala aptarė saugumą regione, glaudesnės Ukrainos ir NATO partnerystės svarbą. ...
-
Lietuva smerkia serbų protestuotojų išpuolius prieš NATO taikdarius Kosove3
Užsienio reikalų ministerija smerkia Kosove kilusius serbų protestuotojų, kurie reikalavo nušalinti neseniai išrinktus etninių albanų merus, susirėmimus su NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų Kosove (KFOR) taikdariais. ...
-
F. W. Steinmeieris: prie Vokietijos susivienijimo prisidėjo lietuvių laisvės troškimas1
Prieš tris dešimtmečius vykęs lietuvių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos priespaudai prisidėjo prie Vokietijos susivienijimo, sako Lietuvoje viešintis Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris &Scar...
-
Seimo pirmininkė Norvegijoje aptarė dvišalius santykius, investicijas5
Su darbo vizitu į Oslą išvykusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį su Norvegijos karaliumi Haraldu V bei parlamento vadovu Masudu Garakaniu (Masudu Garakaniu) aptarė dvišalius santykius, investicijas, artėjantį NATO vi...
-
Lietuva įtraukė 15 Rusijos teisėsaugininkų į nepageidaujamų asmenų sąrašą
Lietuva į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukė 15 Rusijos teisėsaugos darbuotojų, atsakingų už opozicijos politiko Vladimiro Kara-Murzos persekiojimą, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
A. Bilotaitė siūlo svarstyti galimybę kurti ES civilinės saugos fondą4
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlo Europos Sąjungos (ES) lygiu svarstyti investicijas į civilinę saugą: kurti specialų fondą arba spręsti dėl privalomos BVP dalies. ...