Savo „Facebook“ paskyroje ji teigė, kad buvo galima tikėtis, jog Baltijos šalių ir Lenkijos vienybė bei „efektyvus veiksmų koordinavimas negali patikti nei Baltarusijos režimui, nei Rusijai“.

„Reikėjo laukti, kad bus daroma viskas, kad tik tą vienybę suskaldyti, arba bent jau susilpninti. Visais frontais. Ar leisime Putinui ir Lukašenkai realizuoti savo veiksmus?“, – ketvirtadienį rašė Seimo pirmininkė.

„Viliuosi, kad pirmadienį ES, rodžiusi bendrą nuostatą dėl naujų sankcijų, vis tik išlaikys šaltą protą ir aiškų bendrą tikslą. Mes turime tai daryti savo regione. Baltijos šalių vienybė su Lenkija atremiant šią grėsmę, neturi niekam kelti net mažiausių abejonių“, – tvirtino ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, tai, jog „Putino patronuojamas Lukašenka veiks agresyviai ir bjauriai“, Lietuva suprato „jau pirmomis hibridinės atakos dienomis“ – pergrupavus veiklas ir strategiją, pasak jos, Lietuvai pavyko sustabdyti migrantų srautą, o „mūsų veiksmai tapo pavyzdžiu tiek Lenkijai, tiek Latvijai“.

Parlamento vadovė taip pat pabrėžė, jog būtina koordinuoti veiksmus ir šalies viduje, ypač keičiantis informacija.

„Mes neturėtume apie bendrą veikimą pamiršti ir šalies viduje. Kuo greitesnis ir skaidresnis informacijos keitimasis, pozicijų derinimas tarp skirtingų valdžios šakų turi būti mūsų stiprybė. Taip vertinu pastarųjų poros dienų įvykius. Tikiuosi, į viešumą iškilę nesusipratimai tokiais ir liks“, – rašė politikė.

Ji sako dar savaitės pradžioje bendravusi su kitų šalių parlamentų pirmininkais dėl bendros pozicijos Baltarusijos veiksmų atžvilgiu ir ši pozicija, pasak Seimo pirmininkės, bus paskelbta artimiausiomis dienomis.

„Mes suprantame – tik kartu, tik vieningai mes galime atsispirti hibridinėms grėsmėms iš Rytų“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

ES Užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl veiksmų, kurie leistų taikyti sankcijas neteisėtų migrantų gabenimą organizuojantiems asmenims bei įmonėms. Tačiau užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį interviu LRT pareiškė, kad iš ruošiamų sankcijų Baltarusijai sąrašo bandoma išbraukti šios šalies valstybinę oro bendrovę „Belavia“.

Lietuvos diplomatijos vadovas sakė neturintis tikslios informacijos, kuri šalis pateikė tokį pasiūlymą, bet neatmetė, jog tai gali būti ir Vokietija.

Trečiadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel antrą kartą šią savaitę kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka – tai buvo pirmieji kurio nors Vakarų lyderio pokalbiai su A. Lukašenka nuo pernai rugpjūtį įvykusių ir vakarų nepripažįstamų prezidento rinkimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BBC antradienį pareiškė, kad neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą A. Lukašenką. Tuo metu G. Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė laikosi pozicijos, kad tai gali suteikti A. Lukašenkai pagrindo imti laikyti save Vakarų pripažįstamu lyderiu.