V. Čmilytė-Nielsen žada pastangas priimti Civilinės sąjungos įstatymą: skolą reikia atiduoti

„Bus dedamos pastangos ir toliau, kad dar šioje kadencijoje būtų išspręstas šis klausimas“, – LRT radijui sakė Seimo pirmininkė.

„Aš tikrai žinau, kad bus dedamos pastangos ir pati asmeniškai laikau šį klausimą kaip skolą, kurią Lietuvos politikai turėtų atiduoti žmonėms“, – pridūrė ji.

Nors konservatyviai mąstančių parlamentarų kritikuotą partnerystės įstatymą į pavasario Seimo sesijos darbų programą pavyko įtraukti, valdantieji šios iniciatyvos Seimo salėje taip ir nesiėmė svarstyti. Galiausiai gegužę valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Jų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.

Aš tikrai žinau, kad bus dedamos pastangos ir pati asmeniškai laikau šį klausimą kaip skolą, kurią Lietuvos politikai turėtų atiduoti žmonėms.

V. Čmilytė-Nielsen tokią situaciją, viena vertus, įvertino teigimai, tačiau, kita vertus, pažymėjo, kad su žmogaus teisėmis susiję įstatymai kelią skinasi sunkiai dėl skirtingų Seimo narių požiūrių.

„Pavasario sesijoje visgi pavyko žengti pirmąjį žingsnį ir panašus projektas, kuris iš esmės atitinka programinius dviejų iš trijų valdančiosios koalicijos partijų įsipareigojimus, praėjo pateikimo stadiją. Tačiau jis nejuda į priekį taip greitai, kaip norėtųsi ir priežastis yra paprasta – tokia yra šio Seimo sudėtis, toks yra pakankamai rezervuotas dalies Seimo narių požiūris. Bet aš manau, kad mums yra svarbu, kad žmogaus teisių klausimai judėtų į priekį, galbūt, ne taip greitai kaip norėtųsi, tačiau, kad pažanga būtų pasiekta“, – sakė ji, pridurdama, kad visgi politikų ir visuomenės požiūris į šiuos klausimus keičiasi.

„Keičiasi požiūris visuomenėje, keičiasi ir dalies Seimo narių požiūris. Aš viliuosi, kad šioje Seimo kadencijoje pavyks šį projektą įgyvendinti kaip jau pavyko įgyvendinti daugelį kitų žmogaus teisių klausimų“, – sakė politikė, pasidžiaugdama, kad šiuo atžvilgiu tam tikrą pavyzdį rodo ir Ukraina.

„Galima paminėti ir Stambulo konvenciją, kurią visai neseniai Ukraina ratifikavo. Visiška absoliučia dauguma balsų. Kaip matome pasaulis nesugriuvo ir tos baimės, kurios stabdo kai kuriuos mūsų politikus, visiškai nesirealizavo ten“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip birželio mėnesį leido suprasti prezidentas Gitanas Nausėda, dabartinė Prezidentūra nėra linkusi palaikyti Civilinės sąjungos įstatymo. G. Nausėdos teigimu, jis labiau pritartų projektui, kurį pasiūlė grupė prieš partnerystę pasisakančių parlamentarų. Jo teigimu, konservatoriaus Pauliaus Saudargo bei dalies kitų Seimo narių teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką, sukeltų mažiau priešpriešos visuomenėje.

Gegužės pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė dviem pasiūlymams dėl artimų žmonių civilinių santykių teisinio reglamentavimo – valdančiųjų parengtam Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo bei dalies kitų Seimo narių teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką.

Prieš metus Partnerystės įstatymas nesulaukė parlamentarų paramos ir neįveikė pateikimo stadijos. Tuometį įstatymo projektą sukritikavo ir prezidentas G. Nausėda. Prezidentas išsakė poziciją, kad Partnerystės įstatymą jis būtų vetavęs dėl netinkamo partnerystės sąvokos apibrėžimo.