Šiandien buvęs politikas teigia, kad sprendimą atsistatydinti priėmė siekdamas naudos komandai, tačiau dabar nebėra tikras, ar tai buvo geras žingsnis. Dėl to ir iš posto verčiamam Viktorui Pranckiečiui patarimų dalyti nenorėjo: „Jis kaip žmogus turi priimti sprendimą“.

Prieš šešerius metus spalio mėnesį atsistatydinimo pareiškimą pateikęs V. Gedvilas tuomet Seimo plenarinio posėdžio metu nenorėjo aiškinti savo pasitraukimo priežasčių, teigė, kad jos asmeninės. Tačiau daugumai Seimo narių buvo aišku – sprendimas buvo priimtas dėl patirto spaudimo iš Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho. Tuomet buvo kalbama, kad V. Gedvilas nenorėjo vykdyti V. Upsaskicho valios ir dėl to šiam buvo paliepta pasitraukti.

Šiandien apie tai atvirai kalba ir pats V. Gedvilas.

„Aš traukiausi dėl partijos, kad ji neskiltų. Buvo toks susipriešinimas dėl manęs. Viktoras pareiškė nuomonę, kad reikia keisti Seimo pirmininką, kad aš gal per švelnus prezidentės atžvilgiu, reikia labiau su prezidente kovoti, nors tokios minties neturėjau“, – Eltai sakė buvęs Seimo pirmininkas.

Sprendimą pasitraukti V. Gedvilas turėjo priimti greitai. Tuometinio plenarinio posėdžio metu konservatorių frakcijos narys Mantas Adomėnas kalbėjo, kad dar prieš kelias dienas V. Gedvilas tarėsi su juo dėl vizito į Sakartvelą, tad, tuomet kalbėjo konservatorius, negali įtikinti „asmeninės“ pasitraukimo priežastys, kurios atsirado per vieną dieną.

Tai viena iš aplinkybių, sako V. Gedvilas, skiriančių jo ir V. Pranckiečio situacijas. Pasak buvusio „darbiečio“, jam pagalvoti laiko beveik nebuvo, gal „pasikarščiavo priimdamas sprendimą“, o V. Pranckietis laiko turi, mat kalba dėl Seimo pirmininko posto vyksta jau daugiau nei mėnesį.

Derybos – antroji priežastis, kuri, pasak buvusio politiko, į situaciją verčia žvelgti kitaip. Esą derybos grąžina į tą laikmetį, kai Seimas yra tik ką išrenkamas, tad rokiruotė postuose yra natūralu.

„Dabar yra naujos derybos, viskas iš naujo formuojama, tas pats, kas išrinktų į Seimą. Jeigu susirašė susitarimą, esi komandinis žmogus, turi trauktis ir pradėti iš naujo“, – V. Pranckiečio situaciją komentavo V. Gedvilas.

Pasak buvusio parlamento vadovo, Seimo pirmininko pozicija yra išties patraukli, tad atsisakyti šių pareigų nėra lengva.

„Eiti Seimo pirmininko pareigas yra garbinga, yra naudinga. Ir atlyginimas, ir statusas, ir bendravimas, ir visi kiti dalykai. Turi daug privilegijų, ir ne visi sugeba jų atsisakyti. Eilinis Seimo narys turi visai kitokias galimybes ir statusą nei Seimo pirmininkas, reikia suprasti. Yra antras žmogus valstybėje, ne taip paprasta tokio posto atsisakyti“, – kalbėjo jis.

Kita vertus, jis neskuba raginti V. Pranckiečio atsistatydinti. V. Gedvilas tikina, kad kovoje dėl Seimo pirmininko pozicijos trūksta aiškumo.

Jo teigimu, nors viešoji nuomonė yra ta, kad posto reikalauja „socialdarbiečiai“, iš tiesų šio posto nėra siekiama, esą taip jam teigė partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas. V. Gedvilas taip pat sako, jog kova, panašu, yra vidinių partijos rietenų rezultatas, kaip ir jo atveju prieš šešerius metus.

„Aš manau, kad ne tiek „socdarbiečiai“ nori, kad V. Pranckietis atsistatydintų, kiek nori valstiečiai žalieji. Jie nori jį pakeisti. Jis, matyt, nėra parankus, o „socdarbiečiai“, kiek žinau, – jiems nėra svarbus tas procesas. Gali ir patys „valstiečiai“ tą patį postą pasiimti. „Socialdarbiečiai“ pastatyti kaip įkaitai“, – Eltai sakė V. Gedvilas.

„Viešoj aplinkoj kalbama, kad „socdarbiečiai“ yra tokie blogi, jie nieko nenori, tik Seimo pirmininko posto, tokia opinija yra sudaryta, bet iš tikrųjų man tenka pabendrauti su G. Kirkilu, esam seni kolegos, jis tikrai nesiekia šito posto“, – pridėjo jis.

Pasak buvusio Seimo pirmininko, jam taip pat nėra iki galo aišku, kokiais principais vadovaujasi „valstiečių“ partija ir jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis – ar sutarimas patraukti V. Pranckietį yra komandinis, ar savavališkas.

„Man sunku pasakyti. Jeigu partija priima sprendimą, tai aš nemanau, kad jie ten visi tokie (be nuomonės. – ELTA). Nemanau, kad dirbama kaip akcinėje bendrovėje ar nuosavoje komandoje, gal taip ir yra nežinau. Bet taip neturėtų būti. Jeigu yra normali demokratinė partija, tai daugumos sprendimą privalai vykdyti. O ar ten yra demokratija, ar nėra, negaliu pasakyti“, – kalbėjo buvęs „darbietis“.

Pats V. Gedvilas per savo kaip politiko laikotarpį ne kartą yra sutikęs su įvairiomis partijos pozicijomis. Jo teigimu, jeigu įstoji į partiją, turi vykdyti demokratiškus tarybos, prezidiumo sprendimus, tai yra komandinis žaidimas. Kita vertus, jis pripažįsta, kad kartais vykdydavo ir tuos sprendimus, kai „partija buvo neteisi“.

Panašu, kad vienas iš tų žingsnių buvo priimtas 2013 metų spalio mėnesį, kai V. Gedvilas nusprendė atsistatydinti iš Seimo pirmininko posto. Buvęs politikas prisimena, kad jeigu ne jo paties pasirinkimas atstatydinti jį slaptu balsavimu nebūtų buvę „jokių šansų“. Šiandien jis, sako, gailisi dėl savo sprendimo mano, kad galbūt tuomet pasikarščiavo.

Po kažkiek laiko, kai pamačiau, kaip sekasi Loretai, gailėjausi. Manau, kad nebuvau pats blogiausias Seimo pirmininkas.

„Buvo konfliktas, nepasitenkinimas. Sakė daryt, ko aš nenorėjau daryti, tuo metu gal pasikarščiavau. Gal kitu momentu galėjau geriau padaryti. Pasirodė, kad nebuvo pats geriausias variantas po manęs“, – sakė V. Gedvilas kalbėdamas apie Loretą Graužinienę.

„Manęs nebuvo jokių šansų nuversti, pilną palaikymą turėjau. (...) Po kažkiek laiko, kai pamačiau, kaip sekasi Loretai, gailėjausi. Manau, kad nebuvau pats blogiausias Seimo pirmininkas. Jeigu būtų atėjęs geresnis negu aš, aš nebūčiau gailėjęsis, bet kai atėjo ji, buvo daug problemų su pirmininke, kitaip pradėjau galvoti“, – pridėjo V. Gedvilas.

Nepaisant prieštaringų išgyvenimų dėl savanoriško pasitraukimo, buvęs Seimo pirmininkas iš posto verčiamam V. Pranckiečiui patarimų dalinti nenorėjo – esą tai turi būti jo asmeninis pasirinkimas.

„Aš nieko nepatarčiau, jis turi priimti sprendimą. Jis kaip žmogus turi priimti sprendimą. Ne visada mes gyvenime priimame teisingus sprendimus“, – teigė V. Gedvilas patikinęs, kad „rakto“ į tinkamą apsisprendimą nežinąs.

ELTA primena, kad suformavus naują valdančiąją daugumą, kitą savaitę, antradienį, planuotas Seime balsavimas dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku V. Pranckiečiu nebus rengiamas. Šį klausimą ketinama svarstyti liepos 15 d. vyksiančiame „valstiečių“ tarybos posėdyje.

Pasak „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, jau buvo pradėti rinkti Seimo narių parašai po nepasitikėjimo Seimo pirmininku tekstu, bet jų „atidavimo, registravimo poreikis pasikeitė ir iki liepos 15 d. jie nebus niekam įteikti“.

R. Karbauskis neatsakė, kiek buvo surinkta parašų, tačiau užtikrino, kad tikrai daugiau negu reikia.

Penktadienį pasirašytoje koalicinėje sutartyje numatyta, kad Seimo pirmininko kandidatūrą siūlo Lietuvos socialdemokratų darbo partija.