Smurto sąvoka – „išplaukusi“

Lietuvą apskriejo sukrečianti žinia. Neabejinga „Vilniaus energijos“ operatorė įrašė pokalbį, kuriame girdimi necenzūriniai žodžiai, užgaulios replikos ir vaiko verksmas. Jie buvo skirti globos įstaigoje augančiai neįgaliai mergaitei. Po atlikto tyrimo Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nustatė, kad psichologinį smurtą prieš nepilnametę naudojo pensiono „Aidas“ pedagogė. Iškart po incidento darbuotoja tyliai ramiai direktorei įteikė atsistatydinimo prašymą ir buvo atleista iš darbo. Gal šiuo metu ji darbinasi kitoje globos įstaigoje...

Kaip akcentuoja Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, sunku apibrėžti, kas įraše skamba – psichologinis ar koks nors kitas smurtas, nes jo sąvoka yra išplaukusi. „Bet jei policija fizinio smurto neįžvelgs, atsakomybė tuo ir apsiribos“, – sakė vicemeras. Atlikus mergaitės medicininę apžiūrą, fizinio smurto, kaip tvirtinama, nebuvo nustatyta.

Paliekama „tarp eilučių“

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Justas Džiugelis teigia, jog praėjusią savaitę Seime atidėtas įstatymo pataisų, skirtų pažaboti smurtą prieš vaikus, svarstymas sudaro prielaidas ir toliau smurtauti prieš vaikus tiek valstybinėse globos įstaigose, tiek ir šeimose.

„Galėčiau vien iš atminties vardinti pastarųjų metų tragedijas, kuriose pagrindinis vaidmuo teko vaikams. Saviečiai, šuliniai, kartono lapai, skambutis „Vilniaus energijai“ ir taip toliau. Todėl, kai praėjusią savaitę Seime eilinį kartą buvo vėl užkirstas kelias aiškiam smurto prieš vaikus apibrėžimui, telieka klausti, ar taip darantieji suvokia ir prisiima atsakomybę?“, – klausė parlamentaras J. Džiugelis.

Anot jo, Stambulo konvencijos, kurią Lietuva pasirašiusi, nuostatos iki šiol nėra perkeltos į Lietuvos teisės sistemą. „Keturios smurto formos vaikų atveju tarsi ir pripažįstamos, tačiau lieka tarp eilučių, todėl ant vaikų galima rėkti, juos gąsdinti, netgi psichologiškai kankinti“, – sako Seimo narys.

Stiprins vaikų ir senelių globėjus

Ne ką geresnė situacija ir suaugusiųjų globos įstaigose, vadinamuosiuose senelių namuose. Dar pernai Seimo kontrolieriai, patikrinę Šiaulių ir Klaipėdos apskričių suaugusių asmenų globos įstaigas, nustatė aibę trūkumų ir neatitikimų.

„Teisi prezidentė sakydama, kad jeigu Lietuva liks be vaikų ir senelių globos namų, bus laiminga šalis. Tai pasiekti greitai labai sunku. Galime po truputėlį mažinti institucinę globą. Manau, kad jau pavasario sesijoje, kalbantis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bus pateikiami racionalesni siūlymai, kaip institucinę globą mažinti ir stiprinti ne tik vaikus, bet ir senyvo amžiaus žmones globojančias šeimas“, – sako Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė.

Parlamentarė prisimena, jog ir ankstesnių kadencijų Seime buvo siūlymų šeimoms, kurios neatiduoda tėvų į senelių namus, skirti tam tikrą išmoką.

„Šeima pasiima senyvo amžiaus žmogų, gauna tam tikrą finansavimą, kas yra daroma tam tikrose valstybėse. Pavyzdžiui, Gruzijoje. Žinoma, tai yra jų tradicijos. Aišku, tai nebuvo priimta, nes visąlaik sakoma, kad nėra pinigų. Bet jeigu vyks lėšų perskirstymas šeimų stiprinimui, vaikai ir tėvai būtų šeimose, o ne institucijose palikti ir pamiršti“, – kalbėjo R.Baškienė.

Trys klausimai ministrui

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis:

– Kaip sureagavote į savaitgalį paviešintą faktą, jog Vilniaus specialiojo ugdymo centre „Aidas“ kilo neregėtas skandalas: auklėtojos padėjėja psichologiškai smurtavo prieš neįgalų vaiką?

– Kiekviena tokia istorija sukrečia. Joks vaikas neturėtų tapti smurto auka – ar mes kalbėtume apie fizinį, ar psichologinį, ar kitokį smurtą. Institucijose tai taip pat svarbu kaip ir šeimose, todėl labai liūdina, jei tie, kieno pareiga rūpintis sveikatos problemų turinčiais vaikais, neturi kantrybės ramiai ir civilizuotai išsiaiškinti. Esu įsitikinęs, kad kiekvienos – ar sveikatos, ar globos – įstaigos vadovo pareiga prižiūrėti, kad darbo krūviai būtų pakeliami, o darbuotojai – motyvuoti ir išmanantys savo darbą.

– Kaip apsaugoti tokius bejėgius vaikus?

– Manau, dirbant smurto prevencijos srityje svarų indėlį įneš ir atnaujintos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kurias kartu su lydinčiaisiais teisės aktų projektais iki kovo 1-osios turime pateikti Vyriausybei. Jame apibrėžiamas smurtas prieš vaikus ir jo formos bei siūloma įteisinti visų formų smurto prieš vaikus draudimą.

Pataisomis taip pat nustatomi pagalbos vaikui prioritetai – kūdikiai, maži vaikai pirmiausia apgyvendinami pas socialinius globėjus. Skatinant globą įtvirtinama pagalba fiziniams globėjams, socialiniams globėjams, šeimynoms. Kartu keičiama vaiko laikinosios globos nustatymo tvarka, tai yra, tik gavus teismo leidimą bus galima paimti vaiką iš šeimos, o patys tėvai skatinami labiau rūpintis savo vaikų saugumu. Labai tikiuosi, kad jau pavasarį Seime bus prieita vieningos nuomonės ir įstatymas priimtas.

– Jau spėjote aplankyti kai kurias suaugusiųjų ir vaikų globos įstaigas. Ką ten pamatėte? Ar buvo dalykų, kurie jus šokiravo?

– Praėjusią savaitę lankiausi Kauno vaikų gerovės centre „Pastogė“, kuris siekia suteikti pagalbos reikalingiems vaikams laikiną prieglobstį globėjų šeimoje, padėti vaiko šeimai išspręsti problemas, kad jis galėtų grįžti atgal į namus, arba surasti jam naują šeimą.

Sausio pradžioje iš arti susipažinau su Pabradės socialinės globos namais. Jų gyventojų gyvenimo sąlygos, čia teikiamos paslaugos paliko teigiamą įspūdį, ypač užimtumo galimybės. Gerai tai, kad gyventojai gyvena ne viename didžiuliame pastate, o atskiruose nameliuose – taip sudaroma įprastai namų aplinkai artimesnės sąlygos. Norėtųsi daugiau stipresnių, glaudesnių ryšių su bendruomene. Tai liestų ir kitas globos įstaigas.

Norėtųsi, kad jos būtų kuo mažiau izoliuotos nuo visuomenės ir turėtų kuo daugiau bendrų sąsajų su bendruomenėmis. Noro aplankyti kuo daugiau globos įstaigų – daug, galimybių – mažiau, bet jau vasarį ketinu aplankyti dar tris regionus ir iš arti susipažinti su juose veikiančių globos įstaigų veikla.