Nesitiki jokios malonės

Beveik keturis dešimtmečius vidaus reikalų sistemoje dirbusi pareigūnė buvo tarp tų dešimčių tūkstančių valstybinės pensijos gavėjų, kuriems ši pensija buvo sumažinta krizės metu.

Ilgainiui mokėjimai buvo atnaujinti, bet valstybė buvusiai pareigūnei liko skolinga 4 tūkst. eurų.

Prieš dvejus metus valdžia ją pagaliau nudžiugino, kai nusprendė grąžinti dešimtadalį skolos, o likusią dalį pažadėjo išmokėti per likusius devynerius metus irgi po 10 proc. kasmet.

Moteris 400 eurų, tai yra 10 proc. valstybės skolos, atgavo 2020 m. liepos pabaigoje.

Tikėjosi, kad kiti 10 proc. bus pervesti į jos sąskaitą iki praėjusių metų pabaigos, tačiau pinigų nesulaukė.

Pasidomėjusi "Sodroje", išgirdo, jog ten jokių nurodymų "iš aukščiau" dėl šių pavedimų nėra.

"Aš jau įpusėjau aštuntą dešimtį. Suprantu, kad tas vienkartinis dešimties procentų skolos sugrąžinimas buvo gudrus žingsnis prieš Seimo rinkimus, politikai net neketino visko išmokėti. Aš tą likusią valstybės skolą palaidojau ir nebesitikiu jos atgauti iš jokios valdžios, kad ir kaip skaudu yra", – kalbėjo buvusi pareigūnė.

S.Skvernelis. Redakcijos archyvo nuotr.

Rinkimų kampanijos dalis?

2019 m. gruodį, prieš Kalėdas, kai iki naujų parlamento rinkimų buvo likę mažiau nei metai, Seimas staiga prisiminė valstybės skolą pareigūnams ir nusprendė dalį jos grąžinti.

Tuomet buvo nuspręsta kompensuoti 10 proc. per krizę sumažintų valstybinių ir kitų pensijų, kompensacijų bei rentų, kurios iki tol buvo likusios nekompensuotos.

2020 m. biudžete daliniam išmokų kompensavimui buvo numatyta 10 mln. eurų.

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos tinklalapyje buvo skelbiama, kad iš viso socialinių išmokų gavėjams nekompensuota yra 181,5 mln. eurų.

Dalis pažadėtos kompensacijos žmonėms buvo išmokėta iki 2020-ųjų rugpjūčio mėnesio, suteikus viltį, kad prasidėjęs skolos grąžinimas tęsis ir kitais metais. Tačiau taip neįvyko.

Be to, buvo akcentuota, kad, jeigu nutiktų taip, jog įsigaliojus šiam įstatymui, teisę į kompensaciją turintis žmogus mirtų, išmoka būtų mokama paveldėtojams.

Prabilo apie moralę

Krizės metu sumažintos pensijos ir išmokos pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą visiškai buvo grąžintos tik tuo metu dirbusiems pareigūnams, kariams, teisėjams ir nukentėjusiems asmenims.

Tačiau didžioji dalis pensijoje buvusių, bet tuo metu jau nebedirbusių pareigūnų, tos skolos neatgavo.

Tai buvo ir tebėra mūsų moralinė skola žmonėms, dėl kurių pensijų bei išmokų grąžinimo Konstitucinis Teismas nepasisakė, ir kurių niekas iki mūsų net ir nesiruošė grąžinti.

"Tai buvo ir tebėra mūsų moralinė skola žmonėms, dėl kurių pensijų bei išmokų grąžinimo Konstitucinis Teismas nepasisakė, ir kurių niekas iki mūsų net ir nesiruošė grąžinti. Aš labai džiaugiuosi, jog pagaliau pradėsime tai daryti. Tai buvo tiesiog mūsų garbės reikalas. Taip, ne iš karto, ne tokiomis proporcijomis, kurių norėtųsi – tačiau pradžia padaryta. Žmonės to laukė dešimt metų, nemaža dalis, ko gero, jau buvo praradę bet kokią viltį. Tikiuosi, jog šis mūsų sprendimas bent kažkiek grąžins jų pasitikėjimą valstybe", – 2019 m. gruodį skelbė tuometis premjeras Saulius Skvernelis.

O socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas tada ėjęs Linas Kukuraitis postringavo "apie piliečių pasitikėjimą savo valstybe ir valstybės atstovų įgyvendinamus pažadus".

Priekaištas: opozicijoje esanti parlamentarė A.Širinskienė tvirtino, jog, formuodami ir 2021-ųjų, ir 2022-ųjų biudžetus, valdantieji nenumatė pinigų įsisenėjusiai skolai sugrąžinti nei buvusiems pareigūnams, nei kitiems pensininkams. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Kodėl mokėjimai nutrūko?

Pasirodo, pačiame įstatyme, apie kurį garsiai kalbėta prieš 2020-ųjų Seimo rinkimus, buvo numatytas tik dalinis ir vienkartinis nesugrąžintos valdžios dėl krizės sumažintos pensijos skolos mokėjimas buvusiems statutiniams pareigūnams.

Nors tuomet kalbėta ir žmonėms suteikta viltis, kad šiuos pinigus valstybė įsipareigoja grąžinti per 10 metų pervesdama po 10 proc. skolos sumos į jų sąskaitas per "Sodrą" kasmet, realybė kitokia.

"Šiuo įstatymu buvo numatyta 2020 metais kompensuoti dalį, tai yra 10 proc. per krizę negautos pensijos sumos. Kompensuoti likusios dalies nėra numatyta. Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas, kuris numatė tolesnę dėl krizės negautų pensijų ir kitų išmokų sumų kompensavimo tvarką, tačiau pernai šis įstatymas nebuvo priimtas", – patvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.

Naujų valdančiųjų prievolė

Seimo narė Agnė Širinskienė, aną kadenciją priklausiusi valdančiajai daugumai, prisiminė, kad 2020 m. tas dešimtadalis skolos buvo grąžintas, numačius tam lėšas valstybės biudžete.

"Kodėl nepatvirtinome visos skolos grąžinimo vienu metu? Nes tų metų biudžete nebuvo galimybės visų pinigų grąžinti. Buvo mintis kasmet grąžinti dalimis, kaip buvo grąžintos ir kitos pensijos. Praėjusiais metais ir šiais metais jau ne mes valstybės biudžetą formavome. Formavo valdančioji dauguma, kuri šitų eilučių nebeįtraukė. Kodėl taip atsitiko, reikia klausti dabartinės valdančiosios daugumos", – kalbėjo A.Širinskienė.

Parlamentarė teigė, kad ir šiemet buvo kai kurių opozicijos atstovų diskusija su valdančiaisiais, kodėl skolos grąžinimas stringa.

"Kiek žinau, tos diskusijos baigėsi niekuo. Kažkam liko 13-ajam atlyginimui, liko valstybės pinigų ir Seimo narių automobilių nuomai. Žinoma, tai labai stebina. Panašu, kad kai kam nesinori tų skolų grąžinti", – mano A.Širinskienė.

Paaiškino: Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas M.Lingė mano, jog buvusios vyriausybės sprendimas grąžinti dalį skolos pareigūnams buvo priešrinkiminis triukas. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Apie sugrąžinimą nebekalba

Pasiteiravus, kodėl nebuvo rasta pinigų tolesniam valstybės skolos grąžinimui, dabartinės socialinių reikalų ir darbo ministrės Monikos Navickienės patarėjas Tomas Kavaliauskas dienraščiui atsakė, jog "visos išmokos, dėl kurių kompensavimo būtinybės Konstitucinis Teismas pasisakė, t. y. visų sumažinimų ar dalies jų, baigtos kompensuoti dar 2017 m.".

Ir dar išvardijo ilgą sąrašą, kam visa apimtimi lig šiol nėra kompensuotos šios išmokos.

"Šios Vyriausybės vienas prioritetinių tikslų – gerinti Lietuvos senjorų padėtį, todėl manytina, kad kur kas taiklesnis ir teisingesnis kelias yra sparčiau didinti socialinio draudimo pensijas, kurios dažnu atveju yra vienintelės asmenų gaunamos pajamos", – pabrėžė T.Kavaliauskas, taip ir nepaaiškinęs, ar apskritai ketinama grąžinti valstybės skolą tiems, kuriems ji iki šiol nesugrąžinta.

Komiteto pirmininko pozicija

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė, paklaustas, ar buvusieji pareigūnai ir kiti, kuriems valstybė dar neatidavė krizės laikotarpio skolos, turėtų palaidoti viltį ją atgauti, irgi prisiminė buvusius valdančiuosius.

"Buvusios S.Skvernelio vyriausybės siūlymas ir Seimo sprendimas kadencijos pabaigoje prieš pat 2020 m. Seimo rinkimus grįžti prie simbolinio buvusių išmokų sumažinimo kompensavimo (10 proc.) vertintinas, kaip priešrinkiminis veiksmas žmonių lūkesčiams sužadinti, nenumatant biudžete lėšų visam įsipareigojimui įgyvendinti", – teigė konservatorius.

M.Lingė patvirtino, kad jau šios kadencijos Seimas 2021 m. gegužės 27 d. nepritarė siūlymui kompensuoti išmokų sumažinimus, kurių neįpareigojo grąžinti Konstitucinis Teismas.

"Konstitucinis Teismas taip pat neįpareigojo kompensuoti mirusių asmenų turto paveldėtojams. Sprendžiant nemokėtų pensijų dalių paveldėjimo klausimus, atsižvelgiama į vieną esminių paveldėjimo principų, įtvirtintų Civiliniame kodekse – paveldimas tas turtas, kuris priklausė (pvz., įsigaliojus įstatymui dėl kompensavimo) palikėjui jo mirties momentu", – pabrėžė M.Lingė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko teigimu, kadangi tiek kompensavimui, tiek pensijų bei socialinių išmokų didinimui naudojamos tos pačios valstybės lėšos, kitų šaltinių nėra, todėl laikomasi nuostatos, kad tai, ką buvo privalu kompensuoti pagal Konstitucinio Teismo sprendimą, yra kompensuota, taigi ir atsiskaityta.

"O XVIII Vyriausybė žiūri į priekį ir siūlo sprendimus, kurie leistų sparčiau prisidėti prie žmonių pajamų augimo ir socialinės atskirties mažinimo. Sparčiau indeksuojamos pensijos, pradėtos mokėti vienišo asmens išmokos, didinamos kitos socialinės išmokos", – tikino M.Lingė.