Už Konstitucijos pataisų projektą balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 22, susilaikė 34 parlamentarai. Toliau pataisas nagrinės Seimo komitetai, tačiau balsuojant dėl priėmimo pataisai patvirtinti jau reikėtų 94 balsų.

Už projektą balsavo iniciatoriai „valstiečiai“, išskyrus susilaikiusią Laimutę Matkevičienę, su lenkų atstovais, dalis liberalų, o visų kitų frakcijų atstovai, išskyrus pavienius politikus, buvo prieš ir susilaikė.

Konstitucijos pataisas įregistravo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su keliais mažumai priklausančiais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovais.

Mes patys esame kalti kaip politikai, kad mūsų rinkėjai nepasitiki Seimu ir Lietuvos žmonėms atrodo, kad Seimo narių yra per daug.

Seimo rinkimus iš spalio į kovą „valstiečiai“ perkelti siūlo tam, kad naujai išrinktas parlamentas pats turėtų galimybę formuoti kitų metų biudžetą. Tokiu atveju šio Seimo kadencija būtų maždaug pusmečiu trumpesnė.

Dabar Konstitucijoje numatyta, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio antrą sekmadienį. Pataisa numato, kad rinkimai būtų rengiami kovo mėnesio antrą sekmadienį.

Siūlymą mažinti parlamentarų skaičių „valstiečiai“ aiškina sumažėjusiu šalies gyventojų skaičiumi. 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3 mln. 700 tūkst. žmonių. Šiuo metu Lietuva turi 2 mln. 850 tūkst. gyventojų.

Pristatydamas projektą Seime „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis kaip argumentą mažinti parlamentarų skaičių nurodė ir mažą žmonių pasitikėjimą Seimu.

„Mes atsiliepdami į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimines nuostatas siūlome Seimo narių skaičių mažinti iki 101 Seimo nario. Kalbant apie Seimo narių skaičių, Latvijoje yra 101 Seimo narys, šiuo atveju mes patys esame kalti kaip politikai, kad mūsų rinkėjai nepasitiki Seimu ir Lietuvos žmonėms atrodo, kad Seimo narių yra per daug. Pagrindinė problema yra pasitikėjimas Lietuvos politikais ir Seimu“, – sakė R.Karbauskis.

„Už valstiečių sąjungą balsavo tikrai daug žmonių, mūsų programoje parašyta – 101 Seimo narys. Tai yra politinis sprendimas“, – pridūrė frakcijos seniūnas.

Taip pat jis svarstė, kad keičiant Seimo narių skaičių riekės keisti ir rinkimų sistemą. „Valstiečiai“ norėtų atsisakyti daugiamandatės apygardos, kurioje atstovai į parlamentą renkami pagal partijų sąrašus.

„Klausimas, kuris liks išspręsti – kokia būtų rinkimų sistema, mes „valstiečiai“ pasisakome, kad nebebūtų daugiamandatės apygardos, kad visi Seimo nariai būtų renkami vienmandatėse apygardose“, – sakė R.Karbauskis.

„Tvarkietis“ Petras Gražulis savo ruožtu siūlė Seimo narių skaičių mažinti iki 71 – tiek dabar išrenkama vienmandatėse apygardose, kur dėl mandato individualiai varžosi keli konkretūs politikai.

Konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtino, jog dabartinis Seimo narių skaičius, palyginti su piliečių skaičiumi, yra optimalus, o žmonių nepasitikėjimo Seimu argumentą sakė esant absurdišku.

„Jūsų idėja yra absurdiška, niekuo nepagrįsta. Jei jūs argumentuojate, kad mažesnis parlamentas bus labiau mylimas ir bus labiau pasitikima, tai bus mažiau žmonių, kurie bus nemylimi, su tuo galima sutikti, bet tada gal mažinkime iki 71, iki 50? Tada jau tikrai bus mylimas, ar kaip, kad tos meilės taip reikia. Politologijoje yra skaičius, kad valstybėje pageidautinas parlamentarų skaičius yra kubinė šaknis iš piliečių skaičiaus, tai jei pakeltumėt kubu 141, gautumėt 2,8 mln. gyventojų“, – sakė K.Masiulis.

Liberalas Eugenijus Gentvilas sakė, kad sumažėjęs gyventojų skaičius irgi negali būti argumentu mažinti parlamentarų skaičių, nes Seimą renka visi piliečiai – ir gyvenantys išeivijoje.

Jūsų idėja yra absurdiška, niekuo nepagrįsta. Jei jūs argumentuojate, kad mažesnis parlamentas bus labiau mylimas ir bus labiau pasitikima, tai bus mažiau žmonių, kurie bus nemylimi, su tuo galima sutikti, bet tada gal mažinkime iki 71, iki 50?

„Ar jums neatrodo, kad jūs nurašote išeiviją argumentuodami, kad sumažėjo Lietuvoj gyventojų, bet Lietuvos piliečiai tai jie liko? Nesinori išsireikšti taip grubiai, bet man tai kaip spjūvis išeivijai atrodo“, – kalbėjo E.Gentvilas.

Pataisą dėl Seimo narių skaičiais šiuo pagrindu skeptiškai įvertino ir parlamento teisininkai. Pasak jų išvados, šalies gyventojų skaičiaus mažėjimas neturėtų būti lemiamas argumentas, nes parlamentarai atstovauja ir piliečiams užsienyje. Teisininkų teigimu, Seimo narių skaičiaus sumažinimas gali turėti ilgalaikes pasekmes – ateityje padidėjus ar dar labiau sumažėjus Lietuvos gyventojų skaičiui, šiuo pagrindu Konstitucija vėl turėtų būti keičiama.

Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo Seime balsuojama du kartus, tarp balsavimų padarant ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauką. Nuostatos laikomos priimtomis, jeigu už jas balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai, t.y. ne mažiau kaip 94 parlamentarai.