Kaip susitikimo metu teigė S. Leonavičius, ši organizacija kreipiasi į Europos politikus siekiant suvaldyti vis dar egzistuojančius prekybos srautus su Rusija.

„Mes šiandien aptarėme ir priėmėme deklaraciją. Ja visų 20 šalių atstovai kreipėsi į mūsų politikus, tarp jų ir Lietuvos parlamentarus. Nes mes galvojame, kad negalima maitinti ir glostyti šio žvėries. Ir mes taip pat nusprendėme, kad toliau kruvinų pinigų nebegali būti“, – į susitikime dalyvavusius politikus kreipėsi S. Leonavičius.

„Todėl, su tuo verslu, kuris praėjus jau dviem su puse metų vis dar prekiauja su Rusija, valstybė ir politikai turi elgtis atsakingai. Mes ir patys stengiamės išvengti bendradarbiavimo su tokiomis bendrovėmis, kurios prekiauja su agresoriumi. Ir tai vienas iš tų sprendimų, kuriuos ir „Kyjivo klube“ priėmėme ir pagalvojome, kad šiuo prašymu reikia kreiptis į jus“, – pridūrė jis.

Mes ir patys stengiamės išvengti bendradarbiavimo su tokiomis bendrovėmis, kurios prekiauja su agresoriumi.

VPPAR vadovas taip pat politikų prašė rimčiau atsižvelgti į gynybos klausimus. Anot jo, nors Ukraina Lietuvai davė daugiau nei dvejus metus pasiruošti, tai nebuvo pakankamai išnaudota.

„Ukraina kaunasi prieš agresorių du su puse metų, nors priešas tikėjosi per tris dienas laimėti. Ir mūsų draugai iš Ukrainos mums nuolatos dėkoja, kad Lietuva, jos Vyriausybė, jos ministerijos ir žmonės skiria daug pagalbos, lyginant su kitomis Vakarų valstybėmis. Bet Ukraina neturi dėkoti mums, mes turime dėkoti jiems. Nes būtent jie mums davė du su puse metų. Ir mūsų prašymas būtų, kad būtų padarytos iš jų sėkmės išvados tiek Lietuvoje, tiek Europoje“, – prašė VPPAR prezidentas.

„Kai eina kalba apie gynyba ir pasiruošimą, per du su puse metų buvo nepadaryta tai, ką Ukraina sugebėjo net karo metu. Tai viskas yra jūsų rankose. Lietuvos verslas turi didžiulį potencialą, bet per tą laiką tiesiog nėra valdžios koordinacijos, kuri leistų prisidėti prie šalies, bei ES ir NATO pasiruošimo. Nėra gynybos strategijos civilinei visuomenei“, –  vardino jis.

Tuo metu „Kyjivo klubo“ prezidentas Mykola Zasulskij pabrėžė, kad šiuo metu Ukrainos tikslas – patekimas į Europos Sąjungą (ES). Visgi, jis pastebi, kad norint tapti valstybe nare, reikia ne tik laimėti karą, bet ir ištaisyti problemas dėl vidinių Ukrainos problemų.

„Teisingai išrinkome strategiją ir einame link tikslo. Koks mūsų tikslas? Kad Ukraina būtų Europos Sąjungos šeimos ir civilizuoto pasaulio narė“, – susitikimo metu teigė M. Zasulskij.

„Tam, kad taptume šio pasaulio dalimi, taip mums reikalingi ginklai, taip mums reikalingi finansai. Bet noriu sakyti, ne vien tik tai. Nes pats svarbiausias dalykas yra taisyklės ir statutai, kurie veikia civilizuotame pasaulyje. Dėl to bus viskas, bus ir ginklai, bus ir finansai. Mums reikalingi statutai, įstatymai, europietiški ir civilizuoti. Tada visa sistema išsitaisys“, – aiškino jis.

„Kyjivo klubo“ prezidentas taip pat pasidalino savo spėjimais dėl Rusijos ateities. Jis tikisi, kad laikui bėgant Kremliaus režimas praras savo įtaką dėl mažėjančios tokių resursų, kaip nafta ar dujos, svarbos.

„Aš esu absoliučiai užtikrintas. Rusijos ateitis yra liūdna. Todėl, kad tai sistema, kuri laikosi tik ant resursų eksploatacijos ir viskas. Bet tie resursai kažkada pasibaigs. Kodėl? Taip, jie turi naftos ir dujų. Bet žinote, kad jau yra išvystytose šalyse kuriami termobranduoliniai reaktoriai. Ir ta nafta ir dujos greitai taps nebereikalingi dalykai“, – tikino jis.

M. Zasulskij dalyvavusiems Lietuvos politikams padovanojo suvenyrą iš Ukrainos bei filmo „20 dienų Mariupolyje“ kopiją.

Susitikime dalyvavęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis patikino iš Ukrainos atvykusius asmenis, kad šalis nuėjo didžiąją dalį kelio ES link.

„Aš kaip buvęs diplomatas, dirbęs ties Lietuvos patekimo į Europos Sąjungą, noriu dar kartą įkvėpti pasakydamas, kad nieko nėra neįmanomo. (...) Niekas nenorėjo ir mūsų nei Europos Sąjungoje, nei NATO“, – tvirtino Ž. Pavilionis.

„Ukraina praėjo kažkur apie 70 proc. šio kelio. Jūs gavote tai, ko niekas nesitikėjo, jums atsivėrė Europos durys. Ir liepos 25 d. mes jau turbūt pradėsime pokalbį dėl jūsų įstojimo sąlygų“, – pridūrė jis.

Anot parlamentaro, Lietuva savo numatomo pirmininkavimo ES laikotarpiu – 2027 m., sieks politikos Ukrainos atžvilgiu persilaužimo. Toks persilaužimas, anot jo, jau 2029 m. leistų Ukrainai tapti ES dalimi.

„Lietuvos ateities pirmininkavimas ES bus 2027 m. ir tikimės, kad tai būtų persilaužimo metai, tokie kaip mums švedai padarė 2001 m., kai tikrai pajutome, jog pagaliau įstosime į ES. Tai mes norime, kad 2027 m. būtų persilaužimas, mes prie to stengsimės ir galėtų Ukraina patekti į ES jau 2029 m. Tai labai lietuviškas mąstymas, bet manau, kad tai yra įmanoma“, – komentavo politikas.

Su „Kyjivo klubo“ atstovais kalbėjęsis Seimo Pirmininko pavaduotojas Jonas Jarutis pagyrė verslo pasiruošimą palaikyti Ukrainai. Jis pabrėžė, kad daugelio valstybių politikai nėra taip atsidavę šalies pergalei, kaip į Lietuvą atvykę atstovai.

„Būkite pasveikinti vieninteliame Europos parlamente, kur beatodairiškai palaikoma Ukraina“, – atvykusius verslo atstovus pasveikino J. Jarutis

„Drįstu teigti, kad verslas labai atsakingai žiūri į šią situaciją, visomis priemonėmis padeda Ukrainai. Bet tenka pripažinti, kad Europos politikai į situaciją žiūri šiek tiek rezervuotai ir galvoja, kad gal jų nepalies. Apskritai, tai buvo Europos valstybių klaida po Šaltojo karo galvoti, kad karo Europoje daugiau nebebus, tik prekiausime“, – aiškino jis.

Tuo metu parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė pabrėžė, kad būtent „Kyjivo klubo“ atstovų apsilankymo dieną ir yra sprendžiami svarbūs Lietuvos gynybos klausimai.

„Mes kaip tik balsuosime dėl gynybos fondo, kur kiekvienas balsas yra svarbus“, – susitikimo metu teigė R. Šalaševičiūtė.

Birželio 17–20 d. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kartu su Kyjivo prekybos ir pramonės rūmais organizuoja „Kyiv Club of Partner Chambers“ („Kyjivo klubo“) partnerių susitikimą Vilniuje.

Šiame susitikime dalyvauja Kyjivo prekybos ir pramonės rūmų, Lvivo prekybos ir pramonės rūmų, Krokuvos prekybos ir pramonės rūmų, Kroatijos ekonomikos rūmų – Zagrebo rūmų, Leipcigo prekybos ir pramonės rūmų, Bratislavos prekybos rūmų, Dubajaus prekybos ir pramonės rūmų Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir Bratislavos prekybos ir pramonės rūmų.

Taip pat, Adžarijos autonominės respublikos prekybos ir amatų rūmų, įsikurusios Sakarvele, Moldovos prekybos ir amatų rūmų, Kanados – Ukrainos prekybos ir amatų rūmų, Londono prekybos ir amatų rūmų ir Rivnės prekybos ir amatų rūmų nariai.

Renginyje taip pat dalyvavo Ukrainos ambasados Lietuvoje atstovai.

Tarptautinė organizacija „Kyjivo klubas“ įsteigta 2018 m., o įregistruota 2020 m. birželio mėn. Jos tikslas – sutelkti tarptautinę prekybos ir pramonės rūmų lyderių bendruomenę, kuri skatintų tarptautinę įvairiose pasaulio valstybėse veikiančių verslo organizacijų plėtrą, stiprintų bendradarbiavimą ir padėtų gerinti verslo sąlygas tarptautiniu mastu.

Klubo steigėjų sąraše – Ukrainos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, Kroatijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Sakartvelo, Austrijos bei kitų valstybių prekybos ir pramonės rūmų, vienijančių šimtus tūkstančių įmonių, atstovai. Šiuo metu Klubo veikloje dalyvauja 20 partnerių Rūmų.