Galimybę Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvauti ne tik partijoms visuomeniniai judėjimai vertina teigiamai, bet jiems labiau rūpi savivalda arba Seimas. Tad kitąmet didelio visuomenininkų aktyvumo EP rinkimuose nesitikima.

Laužo partijų monopolį

Seimas praėjusią savaitę nusprendė, kad kandidatus į EP galės kelti ne tik politinės partijos, bet ir visuomeniniai rinkėjų komitetai, surinkę 10 tūkst. rinkėjų parašų.

"Atsiradus visuomeniniams rinkėjų komitetams, sulaužomas politinių partijų monopolis", – tokią didžiausią įstatymo pataisų naudą įvardijo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Tačiau neaišku, ar jau per kitąmet vyksiančius rinkimus į EP atsiras daug komitetų. Z.Vaigauskas sakė, kad tikisi sulaukti vos vieno kito komiteto, nes kiti kandidatai pasitelks politines partijas.

Visuomeninių judėjimų atstovai teigė, kad kai kurie jų per jauni veržtis į Briuselį. Be to, dar neseniai jie buvo bejėgiai užimti vietas savivaldybės tarybose, todėl artimiausios jų keliamos ambicijos – laimėti savivaldos rinkimus, vėliau – galbūt Seimo, o tik tada jie galvos apie EP. Taip pat visuomenininkams kelia nerimą reikalavimas surinkti 10 tūkst. parašų.

Bijo nesurinkti parašų

Asociacijos "Mano miestas Klaipėda" vadovas Saulius Savickis įsitikinęs, kad teisė visuomenininkams dalyvauti rinkimuose į EP yra nuolat demokratėjančios valstybės ir visuomenės rezultatas, nes didesnė visuomenės dalis gauna teisę kelti savo kandidatūrą, tačiau nesisaistyti su jokia politine partija.

Tačiau S.Savickis kritikavo komitetams keliamą reikalavimą surinkti 10 tūkst. rinkėjų parašų. Dešimties tūkstančių ribą neigiamai vertino ir visuomeninio judėjimo "Vieningas Kaunas" vadovas Povilas Mačiulis.

"Sunkiai įsivaizduoju profesorius, verslininkus, kitus visuomenininkus, kurie visą dieną dirba įprastą darbą ir dar vaikšto su parašų rinkimo lapais", – reikalavimo nepagrįstumą iliustravo jis ir pridūrė, kad tradicinės didžiosios politinės partijos savo skyriams regionuose patiki surinkti po kelis šimtus parašų ir per kelias dienas be vargo gauna 10 tūkst. gyventojų pritarimą.

Įžvelgia diskriminaciją

P.Mačiulis įsitikinęs, kad tai suteikia šiokį tokį pranašumą partijoms prieš visuomeninius judėjimus.

"Pavyzdžiui, jei Arvydas Sabonis nuspręstų kandidatuoti į EP, kažin ar galėtume įsvaizduoti jį važinėjantį po atokius miestelius ir renkantį rinkėjų parašus. Nors šis žmogus tikrai pelnytų nemažą gyventojų pasitikėjimą", – teigė "Vieningo Kauno" atstovas.

Visuomeninio judėjimo "Dirbkime Kaunui" lyderis Gintautas Labanauskas atkreipė dėmesį, kad ir kituose rinkimuose visuomenininkai diskriminuojami: "Pavyzdžiui, Seimo ir savivaldos rinkimuose lygių galimybių nėra, nes reikalavimai, taikomi visuomeninių judėjimų atstovams ir politinėms partijoms, skiriasi. Pavyzdžiui, politinėms partijoms taikomas 4 proc. barjeras, o visuomenininkams – 6 proc. Tai aiški diskriminacija."

Planuose – savivalda ir Seimas

Judėjimas "Dirbkime Kaunui" kelti kandidatų į europarlamentarus neketina.

"Dabar mums reikia koncentruotis į savivaldos rinkimus, nes esame dar jaunas judėjimas. Vėliau galvojame kandidatuoti į Seimą. Kai suaugsime, subręsime ir EP", – kalbėjo G.Labanauskas.

Tą patį sakė ir "Vieningo Kauno" vadovas P.Mačiulis.

Vilniaus mero Artūro Zuoko sukurto visuomeninio judėjimo "Taip" pirmininko pavaduotojas Žilvinas Šilgalis irgi teigė, kad kitąmet nedalyvaus EP rinkimuose, bet neatmetė galimybės, jog ateityje visko gali būti.

Priešingai nei kitų visuomeninių organizacijų atstovai, jis nepeikė reikalavimo surinkti 10 tūkst. parašų. Esą tai nebloga treniruotė prieš rinkimus, kuri iš anksto padeda spręsti apie galutinius rezultatus, kokio rinkėjų palankumo gali tikėtis kandidatai.

"Jei nepavyksta surinkti nė 10 tūkst. rinkėjų parašų, matyt, neverta tikėtis sėkmės per rinkimus. Kita vertus, kandidatai gauna progą pabendrauti su rinkėjais. Kadangi numatyta riba nėra 300 tūkst. gyventojų parašų, neįžvelgiu čia didelio barjero", – komentavo "Taip" atstovas.

Tačiau Ž.Šilgalis atkreipė dėmesį į kitą, jo teigimu, trūkumą: "Pagaliau ne tik partijų iškelti kandidatai gali dalyvauti savivaldos, EP rinkimuose, būtų logiška, jei jie gautų galimybę dalyvauti ir Seimo rinkimuose. Vis dėlto nesutvarkytas finansavimo klausimas, nes šiuo metu kelios didžiosios partijos turi monopolį. Manau, reikėtų išspręsti ir šią spragą."

Partijos praranda paramą

Politologas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Dumbliauskas sakė, kad pataisa, leidžianti teikti kandidatūrą visuomenininkų atstovams, išeis tik į naudą, nes partinė demokratija ir pasitikėjimas politinėmis partijomis tolydžio silpnėja.

Pašnekovas priminė, kad partijos atsirado kaip spontaniški dariniai, todėl ilgainiui pagrindinis jų siekis – išlikti politikoje, nugalėjo nuostatas ir priežastis, kodėl politinės partijos anksčiau ir susikūrė. Šiandien partijų veikla sulaukia skeptiško visuomenės požiūrio, todėl reikalinga alternatyva.

"Man patinka mintis, kad šiuolaikinė Vakarų visuomenė mato, jog partiniai politikai neką protingesni už rinkėjus, – sakė jis. – Matome, kad ir Lietuvos partijose atsiranda grupinių interesų. Juk net vadovėliuose rašoma, kad partijos pirmiausia daro tai, kas naudinga joms, o tik tada imasi darbų, naudingų valstybei."

Paklaustas, ar keičiantis rinkimų tendencijoms bei aktyvėjant visuomenininkams neatsiras persimainėlių, kurie paliks partijas, stos į komitetus, kad pakeistų savo įvaizdį, būtų "arčiau žmogaus", ir taip sieks rinkėjų simpatijų bei palankumo, V.Dumbliauskas sakė neabejojantis tokiu kai kurių politikų sprendimu.

"Tai priklauso nuo individualaus, asmeninio, požiūrio. Jei politikas mato, kad jo partija skęsta, krenta jos rinkos vertė, jo pasirinkimą lemia asmeniniai interesai. Matėme tokios patirties, politikų, kurie keitė partijas, kurdami savo įvaizdį, kad ir A.Zuokas", – dėstė V.Dumbliauskas.

Politologo teigimu, visuomeniniai rinkėjų komitetai ilgainiui gali susidurti ir su dar vienu pavojumi – verslo grupių interesais. Vis dėlto, V.Dumbliausko tvirtinimu, visuomenininkams atverti vartai dalyvauti savivaldos, o dabar jau ir EP rinkimuose yra labiau naudinga nei žalinga naujovė.

"Juk dar Platonas svajojo, kad valstybę valdytų filosofai. Tačiau jie politikoje ilgai neužsibūna", – sakė politologas.