Tuo metu į ambasadoriaus Azerbaidžane pareigas siūlomas Kęstutis Vaškelevičius.

Prezidentui pritarus šioms kandidatūroms, naująsias pareigas diplomatai pradėtų eiti skirtingu metu rugpjūtį.

V. Sarapinas nuo 2020 metų buvo Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje, anksčiau – Suomijoje, yra dirbęs Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke.

„Pagrindiniu savo tikslu laikyčiau tos dvišalės strateginės partnerystės ir bendradarbiavimo išlaikymą, įtvirtinimą, tolesnį stiprinimą, išnaudojant šiam tikslui egzistuojančius tiek dvišalius formatus, kurių turime nemažai, tiek regioninius formatus“, – posėdyje kalbėjo V. Sarapinas.

Tarp būsimų darbų jis taip pat išskyrė bendradarbiavimo stiprinimą gynybos, saugumo, ekonomikos, prekybos ir energetikos srityse.

„Sieksiu padėti sparčiau įgyvendinti mums svarbius infrastruktūrinius, transporto projektus. Turiu, visų pirma, galvoje „Rail Baltica“, „Via Baltica“ projektus“, – teigė diplomatas.

K. Vaškelevičius šiuo metu dirba Vyriausybės kanceliarijoje, Tarptautinių santykių ir Europos Sąjungos grupės vadovu, yra užėmęs įvairias diplomatines pareigas kitose Lietuvos ambasadose.

Diplomatas posėdyje teigė, kad būdamas ambasadoriumi sieks glaudesnių Europos Sąjungos ir Azerbaidžano santykių.

„Kuo daugiau Europos tiek Azerbaidžane, tiek ir visame Pietų Kaukazo regione“, – sakė K. Vaškelevičius.

Anot jo, taip pat bus siekiama skatinti šalių dvišalius santykius, ekonominį, kultūrinį, akademinį bendradarbiavimą.

Konkrečiu savo darbu K. Vaškelevičius įvardijo lapkričio 11 dieną Baku prasidėsiančią klimato kaitos konferenciją COP29.

Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pražios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas.

Dėl šios pozicijos buvo kilę nesutarimų tarp Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidentūros. Įstrigus šiam paskyrimui, užtruko ir kitų šiemet keičiamų ambasadorių kandidatūrų derinimas.

Ambasadorius Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.