- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė po Konstitucinio teismo (KT) išaiškinimo siūlo nustatyti, kad kalėjimų prižiūrėtojams į stažą pareigūno valstybinei pensijai skaičiuoti būtų įtrauktas pereinamasis laikotarpis po Nepriklausomybės atkūrimo, kol įstaigų apsaugą ir kontrolę iš Sovietų sąjungos perėmė Lietuva.
Pataisoms trečiadienį pritarusi Vyriausybė nurodo, kad pakoregavus įstatymą jis atitiktų konstitucinį teisinės valstybės principą.
Projekto aiškinančiame rašte Teisingumo ministerija nurodo, kad siūlomu teisiniu reguliavimu galėtų pasinaudoti apie 170 asmenų, tam kasmet reikėtų apie 34 tūkst. eurų.
KT birželį paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme esanti nuostata, kuri į stažą neįtraukia faktinio tarnybos laiko pataisos darbų įstaigose ir tardymo izoliatoriuose nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki jų perėjimo į Lietuvos rankas.
KT pažymėjo, kad 1990 metų kovo 21 dieną buvo priimtas Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į Sovietų Sąjungos vidaus reikalų sistemos darbuotojus, įskaitant kalėjimų prižiūrėtojus, kuriuo kiekvienas, pasirengęs prisiekti ištikimybę Lietuvai ir jai tarnauti, kviestas ir toliau sąžiningai dirbti savo darbą. Šiame kreipimesi užtikrinta, kad bus išsaugotos socialinės vidaus reikalų sistemos darbuotojų garantijos.
Kitaip nei daugelio kitų Sovietų Sąjungos Vidaus reikalų ministerijai buvusių pavaldžių padalinių, Lietuva 1990 metų kovo 11 dieną objektyviai negalėjo perimti į savo jurisdikciją įkalinimo bei sulaikymo įstaigų, tad jose tarnavę asmenys negalėjo iš karto prisiekti Lietuvai, ir buvo skatinami tęsti tarnybą, konstatavo KT.
Jis taip pat pažymi, kad Lietuvos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių apsaugą bei kontrolę vykdę SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniai nebuvo panaudoti sovietų agresijai prieš Lietuvos valstybę 1991 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.
„Šių padalinių pareigūnai, atlikdami pataisos darbų įstaigose ir tardymo izoliatoriuose apsaugos ir kontrolės funkcijas, kartu užtikrino Lietuvos teismų nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, suėmimo, kaip kardomosios priemonės, taikymą, taip pat atliko nuteistųjų ir suimtųjų konvojavimo funkciją ir tokiu būdu prisidėjo prie visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo“, – pažymima nutarime.
KT konstatavo, kad į stažą įskaičiavus faktinį tarnybos Lietuvos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių apsaugą ir kontrolę vykdžiusiuose SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose laiką iki Nepriklausomybės atkūrimo, būtų neteisinga neskaičiuoti tarnybos laiko po šios datos iki įstaigų perėmimo Lietuvos jurisdikcijon.
Bylą KT nagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymu. Šis teismas nagrinėjo Panevėžio moterų pataisos darbų kolonijoje dirbusios pareigūnės skundą. Ji iki 1991 metų gruodžio 11 dienos, dirbdama Panevėžio kolonijoje, atliko karinę tarnybą SSRS ginkluotosiose pajėgose. Pagal ginčytą nuostatą teisinį jos tarnybos laikas nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų gruodžio 10 dienos, t.y. iki to laiko, kai Lietuvos valstybė perėmė Panevėžio moterų įkalinimo įstaigos apsaugą ir kontrolę, nebuvo įskaitomas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis dalyvaus 30-ojoje Baltijos Taryboje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį Seime dalyvaus 30-ojoje Baltijos Taryboje, pristatys Lietuvos pirmininkavimo 2024 metais prioritetų įgyvendinimą bei su posėdžio dalyviais aptars tolesnio bendradarbiavimo planus. ...
-
L. Kasčiūnas: turime siekti sutarimo dėl 3 proc. gynybai NATO mastu
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas dalyvaudamas NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje ragino Aljanso šalis skirti gynybai 3 proc. nuo BVP ir ieškoti kūrybingų sprendimų, remiant Ukrainos gynybos pramonę. ...
-
R. Žemaitaitis: esame priėmę sprendimą į jokią valdančiąją koaliciją neiti18
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad jo vadovaujamos partijos prezidiumas priėmė sprendimą nesijungti prie jokios formuojamos valdančiosios koalicijos. ...
-
G. Nausėda: ES turi suteikti valstybėms priemonių reaguoti į instrumentalizuotą migraciją2
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Europos Sąjunga (ES) turi suteikti valstybėms narėms priemonių reaguoti į instrumentalizuotą migraciją. ...
-
VRK patenkino „Nemuno aušros“ prašymą dar kartą perskaičiuoti balsus Panemunės apygardoje1
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienio vakarą vykusio posėdžio metu nusprendė patenkinti „Nemuno aušros“ kandidato Edgaro Gudyno prašymą dar kartą perskaičiuoti balsus Kauno Panemunės vienmandatėje apygardoje. ...
-
G. Landsbergis Rygoje: galime įgyvendinti V. Zelenskio planą
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rygoje susitiko su Latvijos užsienio reikalų ministre Baiba Braže bei aptarė Lietuvos ir Latvijos dvišalio bei regioninio bendradarbiavimo ir Baltijos jūros regiono saugumo klausimus, Rus...
-
Seime įstrigo Tautinių mažumų įstatymo priėmimas3
Seimui ketvirtadienį nepavyko priimti Tautinių mažumų įstatymo. ...
-
G. Nausėda apie R. Žemaitaitį: tegul pasistengia labiau25
Prezidentas Gitanas Nausėda sako manantis, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tik švelnina emocijas, tačiau turiniu „nelabai pasistūmėjo į priekį“. ...
-
„Nemuno aušra“ nenuleidžia rankų: po prašymo pateko į kuriozišką situaciją16
Ketvirtadienio vakarą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nagrinės partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio prašymą dar kartą perskaičiuoti balsus Kauno Panemunės vienmandatėje rinkimų apygardoje. ...
-
Išrinkti į Seimą, bet ar dirbs: kas liks Briuselyje, o kas grįš į Lietuvą?2
Kam eiti į Seimą, jeigu į jį patenki, bet eiti neplanuoji? Kai kurie į Seimą jau išrinkti politikai eitų tik su sąlyga, kad gautų ir ministro postą. Vienintelis į Seimą išrinktas nuolatinis meras Vitalijus Gailius norėtų vidaus reik...