Kaip BNS sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, Seimui priėmus Tautinių mažumų įstatymą, šiuo teisės aktu būtų apibrėžta, kas yra tautinė mažuma, taip pat būtų nustatyti jų švietimo, kultūros ir informacijos sklaidos teisiniai pagrindai, sąlygos ir tvarkos.

„Pagaliau įstatymu apibrėžtume, kas yra tautinė mažuma. Projektas siūlo apibrėžimą, kad tai yra Lietuvos piliečiai. Tai yra be galo svarbu, kad galėtume pagaliau atskirti, kas yra tautinių mažumų, o kas yra migracijos politika. Dažnai tai yra persidengiantys klausimai, kas yra netikslinga“, – teigė ministrė.

Projekte tautinei mažumai priklausantis žmogus apibrėžiamas kaip Lietuvos teritorijoje gyvenantis pilietis, kuriam būdinga kitokia nei tautinei daugumai tautinė tapatybė ir kuris siekia ją išsaugoti.

Įstatymu būtų garantuojama, kad niekas negalėtų būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai atskleisti tautinės tapatybės ar atsisakyti priklausomybės tautinei mažumai.

Kiekvienam tautinės mažumos atstovui būtų užtikrinama teisė laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą, jungtis į organizacijas ir partijas, mokytis savo kalba mokyklose, turėti savo žiniasklaidos priemonių, puoselėti savo kultūrą, papročius ir kalbą.

Projekte numatyta, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus užtikrina Tautinių bendrijų taryba. Vis tik jos atstovais galėtų būti tik tie žmonės, kurių veikla individualiai arba kartu su kitais asmenimis neprieštarauja Lietuvos įstatymams, suverenitetui, teritoriniam vientisumui bei nacionaliniam saugumui.

„Tai yra pagrindai, kad visų pirma sutartume, kas yra tautinės mažuma. Tai yra atspirties taškas, nuo kurio galėtume pradėti diskutuoti kitais klausimais“, – sakė E. Dobrowolska.

Dalis Seimo opozicinių partijų kritikuoja šį projektą.

Socialdemokratų teigimu, dalį svarbių klausimų, pavyzdžiui, dėl vietovardžių, paliekama spręsti per kitus įstatymus, o tai užprogramuoja tolesnes diskusijas. Anot jų, projektas taip pat tam tikrą prioritetą teikia lenkakalbiams gyventojams, nors Lietuvoje gausios yra ir rusakalbių, baltarusių bendruomenės.

Savo ruožtu Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga tvirtina, kad Seime šiuo metu guli mažiausiai penki šio įstatymo projektai, ir nė vienas jų toliau pateikimo stadijos nepasistūmėjo.

Teisingumo ministrė teigė suprantanti, kad Seime „diskusijų tikrai bus“, tačiau ji vylėsi, kad rudenį įstatymą pavyks priimti.

Tautinių mažumų įstatymo Lietuvoje nėra nuo 2010 metų, kai baigė galioti tuometinė redakcija.