Ministrų kabineto pasitarime pristatydamas strategiją krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa teigė, jog politinis dokumentas atspindi svarbiausių saugumo nuostatų visumą, nustato esminius nacionalinio saugumo interesus, nubrėžia strategines ilgalaikes kryptis atskirose valstybės valdymo srityse.
Strategija atnaujinta atsižvelgiant į Lietuvos ir pasaulio saugumo situacijos radikalius pokyčius Rusijai 2022 metais pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą.
„Šitos strategijos vedantysis motyvas yra pasirengimas valstybės gynybai karinės agresijos atveju, nes mes puikiai suprantame, kad saugumo situacija yra radikaliai pasikeitusi dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, todėl tam turime skirti pagrindinį dėmesį – tai yra valstybės pasirengimą valstybės gynybai“, – teigė K. Aleksa.
Ja siekiama sudaryti sąlygas visapusiškai užtikrinti valstybės saugumą, įgyvendinant nacionalinio saugumo politiką, sprendžiančią esminius šalies saugumo iššūkius, ir nustatyti esminį strategijos tikslą – atgrasymo ir pasirengimo valstybės gynybai karinės agresijos atveju stiprinimą.
Dokumente konstatuojama, kad Lietuvos ir kitų regiono valstybių saugumui kyla egzistencinė grėsmė, kurią sustiprina tikimybė, kad Rusija iki 2030 metų gali būti pasirengusi išvystyti pajėgumus, kurie leistų kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO.
Anot krašto apsaugos viceministro, per pastaruosius metus padidėjo karinės jėgos pasitelkimo reikšmė tarptautiniuose santykiuose, išlieka labai didelė hibridinių veiksmų intensyvėjimo rizika.
Atnaujintame dokumente taip pat pažymimos Baltarusijos, Kinijos keliamos grėsmės, be to – valstybės ir visuomenės priklausomybė nuo informacinių ir ryšių technologijų, didinanti pažeidžiamumą ir kelianti naujų saugumo rizikų, mažėjantis gimstamumas, išaugusi imigracija, religinis ekstremizmas ir kitos grėsmės nacionaliniam saugumui.
„Taip pat atkreiptume dėmesį, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais, kuri apims ir karinę plotmę, ir dėl to strategijos projekte akcentuojamas Rusijos karinės jėgos augimas, jos bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis, veikiančiomis prieš demokratiją, kaip visų pirma Kinija, Šiaurės Korėja, Iranas“, – teigė jis.
Todėl, pasak K. Aleksos, dokumente dėl tiekiamų prekių ir įvairių dvigubos paskirties produktų Kinija yra įvardijama kaip „pagrindinė įgalintoja Rusijos kare prieš Ukrainą“.
Strategijoje įtvirtinama, kad pagrindinis patikimos gynybos ramstis yra kariuomenė, todėl jos stiprinimas ir toliau turi likti svarbiausiu tikslu. Dokumente minimas nacionalinės divizijos vystymas, aktyviojo kariuomenės rezervo didinimas, infrastruktūros ir poligonų plėtra.
Joje taip pat numatyta stiprinti žvalgybą ir kontražvalgybą, pilietinį pasipriešinimą, civilinę infrastruktūrą. Dokumente iškelti ir kolektyvinio saugumo, Europos gynybinių pajėgumų stiprinimo uždaviniai.
Atnaujinta strategija toliau bus svarstoma Valstybės gynimo taryboje, tuomet Vyriausybėje, o galiausiai dokumentą turės patvirtinti Seimas.
Šiuo metu galiojanti Nacionalinio saugumo strategija buvo patvirtinta 2021 metais. Strategija atnaujinama periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.
(be temos)
(be temos)
(be temos)