Konservatorius stebisi, kodėl prezidentas Gitanas Nausėda, pasak jo, žaidžia vidinės politikos žaidimus, kaltindamas ministeriją, esą ši užsiima tam tikrų asmenų protegavimu.

Visgi, URK pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys svarsto, kad prezidento įtarimai nėra be pagrindo ir primena, kad ne kartą šioje kadencijoje ambasadoriais paskirti URM arba Vyriausybei lojalūs žmonės.

Susiklosčiusią situaciją dėl ambasadorių skyrimo komitetas ketina aptarti trečiadienį vyksiančiame posėdyje, kuriame dalyvaus ir ministras Gabrielius Landsbergis. Neatmetama, kad vėliau URK susitiks ir su Prezidentūros atstovais bei šalies vadovo vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte.

Ž. Pavilionis: matome, kad profesionalai in corpore vadinami politiniais diplomatais

Seimo URK pirmininkas Ž. Pavilionis Eltai patikino, kad komitete nutarta aptarti diplomatinių atstovų skyrimo tvarką po to, kai įsiplieskė prezidento ir ministro ginčas dėl vis dar nepaskirto ambasadoriaus Lenkijoje.

Susidaro vaizdas, kad Prezidentūra nesitikėjo, jog ši valdžia ateis Lenkijoje ir dabar daro viską, kad nepadėtų mums sukurti santykių su naująja Varšuva.

Politikas negailėjo kritikos Daukanto aikštei, kuri, jo manymu, trikdo profesionalių diplomatų paskyrimus į vienas svarbiausių Lietuvos atstovybių. Ž. Pavilionis pabrėžė – šios kadencijos Seimas priėmė atitinkamas įstatymo pataisas, kurios užkerta kelią bet kokiam atitinkamų asmenų protegavimui. Todėl Prezidentūros kritika, pabrėžė parlamentaras, atrodo nesuprantama.

„Mes visuotiniu sutarimu šioje kadencijoje priėmėme Diplomatinio įstatymo pataisas, kurios užkardo visais būdais – įmanomais ir neįmanomais – tuos vadinamuosius politinius parašiutus į diplomatinių atstovų vietas“, – Eltai komentavo Ž. Pavilionis, pastebėdamas, kad anksčiau prezidento taip kritikuojama praktika buvo gerokai dažnesnė.

„Paūmėdavo prieš keičiantis valdžioms – kai staiga, dėl įvairių priežasčių žmonės iš gatvės (...) norėdavo įsitaisyti šiltose ambasadorių kėdėse“, – akcentavo jis.

Ž. Pavilionio įsitikinimu, šiuo metu URM vykdo skaidrius ir profesionalius diplomatinių atstovybių vadovų konkursus. Tačiau, tęsė jis, nepaisant visko, prezidentas G. Nausėda procesus vadina imitacija ir eilę patyrusių diplomatų laiko politiniais žaidėjais.

„Ką matome dabar – nepaisant to, kad kandidatūrų siūlymai prezidentui generuoti tinkamu laiku, dažnai prieš metus, (...) staiga in corpore profesionalai pavadinami politiniais. Atsiprašau, tai yra tas pats, kaip baltą pavadinti juoda ir atitinkamai bandymas atverti juodai kelius į baltą“, – stebėjosi Ž. Pavilionis.

Jis pastebėjo, kad Lietuva vis dar nėra paskyrusi ambasadoriaus ne tik Lenkijoje, bet ir Azerbaidžane. Todėl Ž. Pavilionis neatmeta, kad URK veikiausiai į kitą posėdį kvies ir Prezidentūros atstovus.

„Norime išsiaiškinti. Galbūt kitas etapas bus Prezidentūros pakvietimas, kad jie paaiškintų. Ta pati užsienio politikos patarėja Asta Skaisgirytė, buvusi profesionali diplomatė – tegul ji paaiškina, kaip ji supranta įstatymo raidę“, – dėstė URK pirmininkas.

Įtaria, kad prezidentas bando veltis į Lenkijos vidaus politiką

URK pirmininkas sureagavo ir į prezidento patarėjos A. Skaisgirytės pasisakymus – pasak jos, dvišalio Vilniaus ir Varšuvos bendravimo stygiaus nėra, nes šalies vadovas Gitanas Nausėda pats tiesiogiai bendrauja su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

Ž. Pavilionio teigimu, svarbu suprasti, kaip Prezidentūra mato diplomatų paskyrimus, nes šiuo metu, anot jo, susidaro įspūdis, jog Daukanto aikštė bando žaisti politinius žaidimus ne tik Lietuvoje, bet ir kaimynėje Lenkijoje.

„Man sukelia įtarimą, kad tai yra ir politika, kurią mes žaidžiame užsienio valstybėje – Lenkijoje“, – pripažino URK vadovas.

Anot jo, naujoji Lenkijos valdančioji dauguma – kitokia nei prezidento Andrzejaus Dudos anksčiau atstovauta Teisės ir teisingumo partija (PiS). Siekiant užtikrinti efektyvų ryšį su naująja Varšuvos valdžia ambasadoriaus paskyrimas yra būtinas, pabrėžė Ž. Pavilionis.

„Susidaro vaizdas, kad Prezidentūra nesitikėjo, jog ši valdžia ateis Lenkijoje ir dabar daro viską, kad nepadėtų mums sukurti santykių su naująja Varšuva. Ir toliau kursto politines kovas – ne tik Vilniuje, bet ir Varšuvoje“, – spėliojo Seimo narys.

URK pirmininkas nuogąstauja, kad tokiu elgesiu Prezidentūra kelia rizikas visam Lietuvos diplomatiniam flangui.

„Paralyžiuoti mūsų priešakines pajėgas, kurios apsaugo Lietuvą nuo karinės grėsmės galimybės, sukuria saugią aplinką pačiu jautriausiu mums laiku – ir tai vyksta iš aukščiausios politinės institucinės tribūnos Lietuvoje. Man tai panašėja į tam tikrą hibridinę politinę ataką prieš profesionalią diplomatinę tarnybą. Tai sukelia labai daug klausimų“, – kalbėjo konservatorius.

„Jeigu prezidentas dėl vidaus politikos priežasčių ar kažkokių asmeninio lojalumo principų nori sunaikinti trečdalį diplomatinės tarnybos vienu mostu – tikrai to neleisime padaryti“, – patikino jis.

G. Surplys: ambasadorių skyrimo procesas tapo dar labiau politizuotas

Visgi, URK pirmininko pavaduotojas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas G. Surplys prezidento būgštavimuose mato pagrindo. Seimo nario teigimu, užsienio reikalų ministras, pradėdamas darbą, kalbėjo apie siekius skaidrinti diplomatų paskyrimo procedūras. Tačiau, tęsė „valstietis“, praktika pasirodė kiek kitokia.

„Gabrielius Landsbergis atėjo į postą su skambiais lozungais, kaip jis skaidrins sistemą ir ją depolitizuos. Tačiau tai, kas yra įvykę – nepanašu į depolitizavimą, kadangi konkursų į diplomatinių atstovybių vadovus komisijų daugumą sudaro politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Tai ir viceministrai, ir kanclerė, ir pan.“ – Eltai sakė G. Surplys.

„Tų klausimų kyla. Jie kyla natūraliai iš to, kad procesas, turėjęs būti mažiau politizuotu, tapo dar labiau politizuotas“, – apgailestavo jis.

„Jeigu taip konkrečiai – pradėkime nuo viceministro, kuris išvažiavo į Briuselį, ir baikime buvusiu premjerės patarėju, kuris dabar Taivane“, – kalbėjo politikas, omenyje turėdamas buvusį viceministrą Arnoldą Pranckevičių bei ministrės pirmininkės patarėją Paulių Lukauską.

Visgi, G. Surplys pabrėžė – tokių situacijų, kai dėl vidinių politikų batalijų nepavyksta paskirti ambasadorių į Lietuvai strategiškai svarbias šalis, turėtų būti išvengta.

„Akivaizdu, kad susiklosčius tokiai politinei konsteliacijai kaip dabar – kai prezidentas ir valdančioji dauguma, konkrečiai, Užsienio reikalų ministerija nesutaria, Lietuva atsiduria nepatogiose situacijose“, – pripažino jis.

„Iš principo, mes ištisus mėnesius neturime ambasadorių – taip tikrai negali būti. Mes rytoj komitete apie tai irgi kalbėsime. Bet man panašiau, kad neišsprendus klausimo įstatymu, tokiose situacijose galime atsidurti kiekvieną kartą, kai valdančioji dauguma ir prezidentas nesutaria“, – apibendrino jis.

ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę teigė kol kas neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras. Visgi, kodėl kandidatai šalies vadovui netiko, ministras komentuoti nenorėjo.

Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat pareiškė, kad URM politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.