„Stumiami“ savi
Pasinaudojus laikotarpiu, kai Lietuvoje visi yra susidomėję naujos valdžios formavimu, bandoma į postus susodinti savus žmones.
Sujudimas ypač pastebimas žuvininkystės sektoriuje Klaipėdoje. Čia vienu metu planuojama užpildyti net du postus su valstybe susijusiose verslo struktūrose. Yra duomenų, kad ypač stengiasi vienas Klaipėdoje esantis žuvininkystės valdininkas.
Bandymas „sukišti“ į postus savus žmones yra nepadorus veiksmas. Juo labiau, kad jau beveik aišku, jog Žemės ūkio ministerijai, o tuo pačiu ir žuvininkystės sektoriui, vadovaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Realiausias kandidatas į ministrus yra Klaipėdos rajone Seimo nariu išrinktas Bronius Markauskas.
Kodėl nelaukiama, kad atėjęs naujas žemės ūkio ministras susitiktų su žvejais, pasiklaustų jų pozicijos vienu ar kitu klausimu. Todėl, kad iki šiol žvejai mažai kam rūpėjo.
Dabar girdime, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga planuoja vadovauti kitaip. Ji ketina tartis su vietos bendruomenių atstovais. Žinia, jei bus tariamasi su bendruomenėmis, bet kas į postus nebepralįs. Todėl ir skubama anksčiau laiko „prastumti“ savus.
Keisti reikalavimai
Kaip tik valdžios keitimosi momentu paskelbtas konkursas užimti Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo pareigas Kopgalyje esančioje Žuvininkystės mokslų institucijoje.
Dėl šios institucijos vadovo pastaraisiais metais vyko keistoki dalykai. Vyko konfliktas tarp Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus ir ilgamečio Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žuvininkystės tyrimų laboratorijos direktorius Šarūno Toliušio.
Pastarasis iš pareigų buvo atleistas. Po jo vadovo funkcijas vykdė vyriausiasis specialistas Romas Statkus. Žvejų bendruomenei išplatintas laiškas, kur teigiama, kad jis „savo noru“ yra patraukiatas iš vedėjo pareigų.
Baigiantis senosios valdžios kadencijai skubama į kėdę suspėti pasodinti savo žmogų. Tokia nuomonė susidaro paanalizavus, kokios konkursinės sąlygos įrašytos kandidatui, kuris turėtų užimti Žuvininkystės tyrimų ir mokslo vedėjo vietą.
Nurodyta, kad jis turi turėti ne mažiau kaip 1 metų žuvininkystės ir akvakultūros srities darbo patirtį. Ar su tokia patirtimi įmanoma vadovauti rimtai žuvininkystės mokslo įstaigai? Kitas ne mažiau įdomus reikalavimas, kad kandidatas turėtų motorinių laivų laivavedžio dokumentus. Neaišku kam to reikia? Jog mokslininkai turi mokslinių tyrimų laivą „Darius“, kuri valdo profesionalūs laivavedžiai ir laivo kapitonas Rimantas Puleikis.
Nurodyta, kad pagal kompetenciją ir kvalifikaciją skyriaus vadovas turės vykdyti jam priklausančių savaeigių plaukiojimo priemonių laivavedžio funkcijas. Ar tikrai būsimam Žuvininkystės tyrimų ir mokslo vedėjui tai būtina sąlyga? Negi jis kasdien važinės su motorine valtimi ir tai yra reikalinga vedėjo funkcijoms atlikti?
Stebina, kodėl pareigybės charakteristikos specialiųjų reikalavimų valstybės tarnautojui sąraše nėra minimalių reikalavimų įrodančių žmogaus mokslines kompetencijas? Jog tai būsimas Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjas. Galbūt mokslų daktaro laipsnis ir nebūtinas, nes Lietuvos žuvininkystėje tokių beveik nėra. Bet mokslines kompetencijas įrodančių straipsnių sąrašas, redaguojamuose leidiniuose, pranešimų mokslinėse konferencijose sąrašas turėtų būti reikalingas.
Todėl galima manyti, kad tokie reikalavimai yra pritaikyti pagal konkretų žmogų, kuris turėtų užimti postą.
Skirtingos barikados...
Kitas ne mažiau nustebinęs dalykai tai, kad pasigirdo teiginių, jog norima keisti Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono vadovą. Pastaraisiais metais čia vadovas keitėsi itin dažnai.
Vien šiemet aukcionui jau vadovavo metų pradžioje Ernestas Doržinkevičius, o nuo metų vidurio – Artūras Sabaliauskas.
Dabar netgi minimas konkretus žmogus, kuris taikosi į šį postą arba kurį taikomasi į jį pasodinti. Tai vienas iš aukcione jau dirbusių, bet vėliau atleistų asmenų. Bet pasigirsta teiginių, kad jis prieš kelis metus buvęs teistas už šmeižtą. Ar tai taps kliūtimi pralįsti į žuvininkystei svarbios valstybės valdomos institucijos vadovo postą?
Jog gali būti ir taip, kad kas „užims“ aukcioną, tas jį, kai pasibaigs ES priežiūros laikotarpis, ir „privatizuos“. Žuvininkystės postų dalybos Klaipėdoje vyksta neatsitiktinai. Čia jau senokai yra susiformavusios dvi galimos stipriai priešiškos stovyklos. Kiekviena iš jų stengiasi užimti tam tikras „teritorijas“ ir įtakos zonas.
Priešiškumų ar nesutarimų yra įvairiose srityse. Tačiau tokio, koks susiformavęs žuvininkystėje Klaipėdoje nerasi niekur. Čia kiekvienas viešai pasakytas žodis priimamas kaip „kirvio kirtis“. Teismuose daugėja šmeižto, reputacijos gynimo bylų. Į santykių aiškinimosi procesą jau įtraukti netgi Seimo nariai.
Stebint iš šalies dažnai susidarydavo įspūdis, kad netgi žuvininkystės valdininkai, kurie žvejų kare turėtų būti neutralūs yra užėmę tam tikras barikadas. Gal netgi todėl tas priešiškumas tarp žvejų ir yra toks didelis, kad valdininkai yra tarsi „vaiduokliai su antpečiais“ palaikantys vienus ir „dusinantys“ kitus.
Jau seniai aišku, kad išspręsti problemą galima būtų Klaipėdoje išvalius žuvininkystės valdymą, daugiau kalbantis su pačiais žvejais, ką ir ketina daryti naujieji politikai. Tik tai daryti bus sunku, nes jau dabar tam tikros jėgos užiminėja postus, kad reikalui esant galėtų kaišioti „pagalius į ratus“.
Naujausi komentarai