Anot teisėjos, visgi sprendimas turės įtakos politikų veiksmams ateityje, nes „toks įsakymas, ta tvarka yra nustatoma kiekvienais metais. Ji turi būti nustatyta likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki egzaminų pradžios, tai yra iki gruodžio pirmosios“. Tvarkos keisti negalima vykstant egzaminų sesijai ar po jos.
Pasigirsta raginimų ministrei trauktis, tačiau ji pati to daryti neketina. Ją užstoja ir premjerė, ir Seimo pirmininkas.
Ministrė toliau savo sprendimą vadina teisingu. Kaip ir liepą, taip ir dabar R. Popovienė sako, kad rezultatų padidinimas maždaug 4 tūkst. abiturientų leido išlaikyti valstybinį matematikos egzaminą ir įstoti į aukštąsias mokyklas. 10 balų pridėta prie visų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultatų. Sprendimas aiškintas per aukštai iškelta egzaminų išlaikymo kartele. Ji pernai siekė 35 taškus. Šiems ir kitiems metams ji nuleista iki 25 balų. Tačiau ar po šių dvejų metų bus grįžtama prie 35 taškų, sprendimas dar nepriimtas.
Apie šį teismo sprendimą „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas (toliau – G. S.), buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (toliau – R. M. M.), Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja (toliau – I. V.), švietimo klausimus kuruojantis Vilniaus vicemeras, Laisvės partijos pirmininkas Vytautas Mitalas (toliau – V. M.), Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narė Tėja Lukošiūtė (toliau – T. L.), Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas (toliau – A. L.).
– Ar jus nustebino teismo sprendimas, kad pridėti dešimt balų buvo neteisėtas žingsnis?
– G. S.: Manau, kad jis paradoksalus. Retai taip būna gyvenime, kad po teismo sprendimo visi liktų patenkinti. Vis tiek būna nukentėjusi pusė ar pralaimėtojas, o čia tokių nėra.
Žiūrint į visumą, patenkinti yra skundą pateikę politikai, t. y. dešiniosios partijos. Patenkinti taip pat yra ir tie, kurie skundė, kaip šeimos, kurios buvo nepatenkintos šia tvarka. Jų teigimu, buvo sudarytos nelygios sąlygos, pridėjus dešimt taškų vaikams, kurie talentingi ir šiaip gerai išlaikė egzaminus.
Bet lygiai taip pat patenkinta ir ministerija, ir ministrė, nes nieko atšaukti ir atgaline tvarka nieko pakeisti nereikia – viskas tarsi įteisinama, tik pasakoma, kad taip negalima elgtis ateityje. Teisininkai irgi yra patenkinti, nes pasakoma, kad ateityje turi būti vykdomi reikalavimai, kad iki gruodžio 1 dienos privaloma kažką pakeisti, jeigu norima, kad tai įsigaliotų kitais mokslo metais.
Taip pat patenkintos ir aukštosios mokyklos, nes jos nenukentėjo. Jeigu nebūtų buvę šio sprendimo, tai iš tiesų 7000 dvyliktokų būtų neišlaikę egzaminų ir būtų negalėję įstoti į aukštąsias mokyklas.
– Vadinasi, dėl šio sprendimo ministrė neturėtų trauktis?
– G. S.: Vertinčiau ir traktuočiau visą bendrą atsakomybę per pastaruosius septynerius metus. Čia buvo nuosekliai einama ir nėra vieno žmogaus atsakomybės. Reikėtų ištraukti į dienos šviesą ir šią ministrę, ir buvusius ministrus ir pasakyti, kad tai yra jungtinis kūrinys.
– Kaip jūs matote atsakomybę ir kaip teismo sprendimą vertinate?
– R. M. M.: Teismo sprendimą vertinu kaip tokių sprendimų užkardymą ateityje. Tai labai svarbi teismo nuomonė ir išaiškinimas, kad buvo padarytas pažeidimas. Mes jau ne vieną kartą diskutavome, kad išlaikymo balo skaičius yra lygus ketvertui mokykloje. Klausimas, kiek Lietuvos vaikų geba vieną valstybinį egzaminą išlaikyti ketvertui.
Žinoma, man nėra malonu, kad mokinių rezultatai nėra tokie geri, kokie galėtų būti. Mūsų kadencijos metu mes visą laiką norėjome, kad tas akademinis pasiruošimas būtų kuo geresnis, kuo stipresnis. Aš suprantu ir mokytojų bendruomenės kritiką, kad ne viskas tiko, kad ne viskas įtikina. Švietimas yra gyvas organizmas, ir jis pakankamai lėtai kintantis, turint mintyje, kiek daug sudedamųjų elementų jame yra.
Norėčiau, kad būtų mažiau ieškoma kaltininkų, bet dirbama tam, kad tiems vaikams, kurių akademiniai pasiekimai yra žemesni, būtų maksimaliai padedama.
Dėl tos pačios kartelės mokytojai irgi ją skirtingai vertina. Jie sako, kad tiesiog pasikeitė skaičiavimo metodologija ir niekas dramatiškai nepasunkėjo. Kiti sako, kad dėl paaugusios kartelės prasidėjo visos problemos.
Norėčiau, kad būtų mažiau ieškoma kaltininkų, bet dirbama tam, kad tiems vaikams, kurių akademiniai pasiekimai yra žemesni, būtų maksimaliai padedama – ar per papildomas konsultacijas, ar kitais būdais, kad jie tą slenkstį peržengtų. Nes visi tie, kurie gavo šimtukus, buvo rekordininkai – tiek daug taip gerai išlaikiusiųjų niekada nebuvo.
– Kalbama, kad nepatenkinti mokiniai, kuriems dar ankstesniais metais nebuvo pridėti balai, galėtų kreiptis į teismą. Ar girdėjote apie tokią diskusiją?
– I. V.: Ši diskusija prasidėjo dar vasarą, kai buvo pridėti dešimt balų. Kol kas niekas nepasikeitė po dabartinio teismo sprendimo. Mes toliau kalbamės su tais, kurie dar planuoja studijuoti, kurie klausia, kaip bus šiemet ar kitais metais – galbūt pridės ne dešimt, o penkiolika ar dvidešimt balų.
Man atrodo, kad tai yra ydingiausia viso šio sprendimo pasekmė. Šio sprendimo pasekmės bus matomos dar ne vienerius metus. Manau, didžiausia problema yra ta, kad toks sprendimas apskritai buvo įgyvendintas ir leistas.
– Praėjusiais metais pasipylė šimtukų lietus, ir savivaldybės peržiūrėjo savo biudžetus, spręsdamos, kaip apdovanoti geriausius moksleivius. Kaip Vilniaus savivaldybei sekėsi tai daryti?
– V. M.: Teko ieškoti didesnės salės, kurioje galėtume visus šimtukininkus pagerbti. Labai svarbus dalykas – lūkesčiai, kuriuos moksleiviai turi, eidami į egzaminų sistemą. Ir su šiais lūkesčiais yra žaidžiama visaip.
Ką pasakė ministrė po teismo sprendimo, mane suneramino: ne tik teisino praeitį, bet ir, galvodama apie ateitį, teigė, kad tokiai situacijai esant elgtųsi lygiai taip pat. Tuo tarpu kita ranka nubraukinėja projektą, kuriuo būtų leidžiama pilotuoti įvairias švietimo reformas prieš jas taikant pilnu mastu Lietuvos švietimo sistemoje.
Atrodo, kad dirbama be plano į ateitį, ir tai mane labiausiai liūdina.
Kitaip tariant, ji sako, kad ateityje tą kartotų ir dar neleidžia kitiems patikrinti tų švietimo idėjų, kurių visada bus pačių įvairiausių. Atrodo, kad dirbama be plano į ateitį, ir tai mane labiausiai liūdina.
– Kaip Lietuvos moksleivių sąjunga pasitiko šį teismo sprendimą? Kaip šiandien šį efektą jaučia moksleiviai?
– T. L.: Jau tada tokį ministrės sprendimą vertinome neigiamai. Mes kalbėjome, kad už nekorektiškas užduotis būtų galima pridėti taškų ir taip problemą išspręsti. Tai būtų buvę arčiau esamo abituriento rezultato nei visiems pridėti tuos dešimt balų.
Dabar tai vis dar kelia daug klausimų ir neaiškumų tiek stojantiesiems, kurie pernai nestojo, tiek dabartiniams abiturientams dėl tos pačios konkurencijos.
– Kodėl manote, kad ministrė turėtų trauktis?
– A. L.: Kalbu iš politologinės perspektyvos. Į tai buvo sudėta tiek daug politinio kapitalo. Turbūt tai pats kontroversiškiausias ir žymiausias naujos ministrės ir jos komandos sprendimas.
Jei žiūrime į tai, kad sudėta tiek daug, ir tada teismas ateina ir pasako, kad tai yra nelegitimu, padaryta neteisiškai, tuomet kyla natūralus politinės atsakomybės klausimas. Čia jau neiname į detales, kaip ten buvo pakelta – teisingai ar neteisingai. Tiesiog yra toks sprendimas, ir tada tu turi prisiimti atsakomybę už sprendimą, kuris apibrėžia tavo politinės komandos kadenciją.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)