Vaiko teisių apsaugos tarnyba jau sukurta, todėl naujos institucijos nereikia, reikia jau sukurtai suteikti papildomų įgaliojimų. Taip apie prezidentės siūlymą steigti naują instituciją, kuri rūpintųsi vaiko teisių apsauga, LRT RADIJUI sako premjeras Algirdas Butkevičius.

– Ar tragedijai įtakos turėjo atsakingų institucijų veiksmų koordinacijos stoka?

– Jeigu veikatos apsaugos sitemos darbuotojai, kurie atsakingi už socialinės rizikos šeimų priežiūrą, policijos darbuotojai (kurie septynis kartus apsilankė tuose namuose) pastebi kokias nors šeimoje esančias problemas, turi informuoti Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Šios funkcijos atiduotos savivaldybėms. [...] Jeigu galvosime, kad kažkas atbėgs iš Vilniaus ir kažkuriame kaime išspręs kažkurios šeimos problemas, tai toks požiūris bus labai keistas. Tam yra seniūnas, senūnaičiai, bendruomenės.

Manau, kad viena iš priežasčių – veiksmų koordinavimo tarp institucijų stoka. [...]  Be to, nustatyta, kad 1–6 metų vaikų sveikata nėra tikrinama. Su tokiomis sąlygomis, tokiu gyvenimu ir tokia vaikų priežiūra negalime sutikti, todėl pirmadienį pasitarime su ministrais ir kitų institucijų atstovais paruošta rekomendacija. Manau, kad ji jau ne rekomendacinio pobūdžio, o privaloma darbo metodika, skirta savivaldybių darbui su socialinės rizikos šeimomis organizuoti.

Vaikai, kurie gyvena socialinės rizikos šeimose, kuriems nėra skiriamas joks dėmesys, turėtų lavintis, ypač artėjant laikotarpiui, kai jie turės eiti į mokyklą. Jiems turėtų būti sudaromos sąlygos lankyti darželius. Jie turi būti paimami iš namų (turiu omenyje geranoriškai), atvežami į darželius, o po to pristatomi atgal į namus. Mes tai išanalizavome pirmadienį ir rekomendacijas pateiksime savivaldybėms.

Taip pat norime nevyriausybines organizacijas pakviesti dalyvauti įvairiose programose, nes jos tikrai galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį. Tada nebebūtų taip, kad vien savivaldybė ir planuoja, ir įgyvendina, ir kontroliuoja, ir atsako už šį darbą.

– Ar teisingai suprantame, kad kai kurios savivaldybėms trūko valios spręsti šias problemas arba jos su jomis nesusitvarkė?

– Visi puikiai žinome, kad tai – savivaldybių funkcija ir kad socialinei globai skiriami pinigai visose savivaldybėse. [...] Visa funkcija perduota savivaldybėms, taip pat ir šios srities finansavimas. Jeigu pasižiūrėsime, koks buvo finansavimas, daugelyje savivaldybių visai socialinei sistemai, tai pamatytume, kad kai kurios savivaldybės net yra sutaupiusios po 50 proc. skirtų pinigų.

Kiekvienas turime žinoti, kokios dedikuotos funkcijos, kas atsakingas už tų funkcijų vykdymą. Reikia aiškiai kalbėti, kodėl susidarė tokios problemos. Reikia paaiškinti visuomenei, kodėl atsitiko toks tragiškas įvykis. Kai kurie teisės aktai bus priimti papildomai, bet juos irgi turės įgyvendinti savivaldybės.

– Ką manote apie tai, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo steigti naują instituciją, kuri rūpintųsi vaiko teisių apsauga, nes, pasak prezidentės, dabar matome visišką atsakomybės stoką?

– Šį klausimą pirmadienį taip pat aptarėme. Manau, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba yra sukurta, bet reikėtų jai suteikti papildomų įgaliojimų, kad už tai būtų atsakinga ne vien savivaldybė, kaip anksčiau sakiau, bet ir vidutinio lygio tam tikri valstybės tarnautojai. Tikiuosi, kad šiuo metu turimos Vaiko teisių apsaugos tarnybos institucijų įgaliojimai, teisės turėtų būti išplėstos. Per mėnesį bus atliktas tyrimas, o tuomet galėsime kai kuriuos teisės aktus pakoreguoti.

Pats savivaldybėje dirbau 10 metų. Žinau, kad tos problemos turi būti sprendžiamos vietoje. Žinau, kad bendruomenė, ypač kaimo bendruomenė, puikiai žino, kokia padėtis tose šeimose. Seniūnas puikiai žino beveik kiekvieną šeimą, kokios jose yra gyvenimo sąlygos. Čia mums reikia pradėti organizuoti įvairius dialogus, pakviesti socialinės rizikos šeimas, jų narius. Reikia su jais kalbėtis ir daugiau dirbti psichologijos srityje.

– Siūlymų yra daug. Ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad sieks, jog socialiniai darbuotojai daugiau laiko skirtų šeimai, vaiko teisių apsaugos kontrolieriai siūlo, kad vaiko teisių apsaugos skyriuose būtų budintys darbuotojai. Ekonomistas Nerijus Mačiulis suskaičiavo, kad jau dabar Lietuvoje veikia 24 institucijos, atsakingos už vaikų gerovę. Ar nebus taip, kad dabar siūlymų yra daug, tačiau viskas aprims iki kitos nelaimės ir nieko nebus padaryta?

– Jeigu yra suteiktos tam tikros teisės, pareigos kuruoti šią sritį, tai turime ir paklausti, kodėl įvyksta tokie atvejai ir kas už tai atsako. Nėra Lietuvoje taip, kad kažkas nevykdo tokių šeimų priežiūros. Kiekvieną kartą turime aiškiai pasakyti, kas už tai atsako, dėl kokių priežasčių tai įvyksta. [...] Gal tiesiog nebuvo aiškiai pasakyta, kad specialistai šeimas lankytų ne tik darbo valandomis, bet nueitų ir išeiginėmis dienomis. Tai bus tikrai toje medžiagoje, kurią mes vyriausybėje svarstysime, o paskui pateiksime savivaldybėms kaip rekomendaciją. Taip pat, reikia, kad būtų apsilankoma ir po darbo, vakarais, anksti rytais, kad būtų galima patikrinti, ar vaikai tikrai išleidžiami į mokyklas. Daugiausia įtakos turi žmogiškasis faktorius. Be to, mokyklose ir daželiuose reikia daugiau psichologų.

– Žurnalistai pastebėjo, kad pirmadienį surengėte 40 minučių trukmės spaudos konferenciją, tačiau apie tragediją Kėdainių rajone užsiminėte tik paklausus žurnalistams. Kodėl neskyrėte dėmesio šiai problemai? Be to, tragedija įvyko iš penktadienio į šeštadienį, o valdžios atstovai suskubo kažką pasakyti, siūlyti tik pirmadienį.

– Mes neiname į gatvę ir nešaukiame iš karto apie tragediją ar įvykį. Telefoninis pokalbis su vidaus reikalų ministru įvyko šeštadienį, 9 val. ryto. Jau žinojau ir turėjau visą informaciją apie tą tragišką įvykį. Netgi turėjau informaciją, kad tas vyas buvo neblaivus ir padarė tokį nusikaltimą. Žinojau tokias detales, kad prieš naujuosius metus jis vienas, be žmonos, atėjo su vaikais į vietoje suorganizuotą naujemetinį renginį, kuris buvo skirtas vaikams, kuriame buvo dalijamos dovanėlės.

Mes dirbame, bet ne visą laiką šaukiame ir rėkiame, ką darome. Informacija, kurią pateikėte, yra visiškai neteisinga. Išeiginėmis dienomis kalbėjausi su socialinės apsaugos ir dabo ministre. Suplanavome, kad pirmadienį bus organizuojamas pasitarimas mano kabinete, 9.30 val. Kadangi respublikos prezidentė susitikimą suplanavo 9 val., mano pasitarimas nusikėlė po pietų. Ši spaudos konfenencija, apie kurią buvo paskelbta anksčiau, buvo skirta numatytėms reikalams. [...] Po to toliau svarstėme minėtus klausimus apie tragediją.

– Klausimas kilo, nes visuomenė įaudrinta, vyksta aršiausios diskusijos internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose, o mes girdime aukšiausius mūsų valtybės žmones kalbant apie tai tik pirmadienį.

– Noriu pakartoti – dirbome jau šeštadienį ir sekmadienį. Vieni politikai mėgsta šaukti, rėkti, kiti – dirbti, aiškintis, o išsiaiškinus pateikti faktus. Žinoma, buvo galima informuoti, kad su vidaus reikalų ministru jau šeštadienį aptarėme kai kurias žinomas problemas. [...] Visi planai jau buvo priimti šeštadienį ir sekmadienį. Dar kartą pasikartosiu – šios vyriausybės tikslas ne rėkti, o dirbti ir spręsti problemas.