Lyderystę TS-LKD skaldo V. Landsbergis?

„Neaišku, ar stiprios yra A. Kubilius pozicijos partijoje, bet, manau, realiausia, kad jis pirmasis iš šių trijų kandidatų gali netekti pirmininko posto. Vytautas Landsbergis sakė, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) labai prastai pasirodė rinkimuose.

Nors aš manau, kad ši partija per rinkimus pasiekė fantastišką rezultatą – po ketverių metų tokio nepopuliaraus valdymo jie prarado tik keliasdešimt tūkstančių rinkėjų balsų, gavo daugiau kaip 200 tūkst. ir 33 mandatus Seime“, – skaičiuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas V. Dumbliauskas.

Kitas politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis atkreipia dėmesį į tai, kad konservatorių-krikdemų partijoje buvęs jos pirmininkas V. Landsbergis dažnai užgožia A. Kubilių. „Kai jis kritikuoja partijos veiksmus, daliai partiečių bei visuomenei tai asocijuojasi su A. Kubiliaus lyderystės kritika. Taigi kol V. Landsbergis turės pretenzijų dalyvauti partijos veikloje, tol lyderystė šioje partijoje bus suskaldyta“, – įsitikinęs L. Bielinis.

V. Dumbliausko nuomone, viskas priklausys nuo to, kaip į TS-LKD pirmininko rinkimus žiūrės ir praėjusių rinkimų į Seimą rezultatus įvertins partiečiai, nes Irena Degutienė – antras lyderis, kuris visą laiką alsuoja A. Kubiliui į pakaušį.

Vis dėlto L. Bielinis teigia nemanąs, kad konservatoriai-krikdemai skubės keisti savo dabartinį pirmininką. „Nors A. Kubilius TS-LKD ir turi opoziciją, jis turi ir stiprų palaikymą partijoje, todėl manau, kad jo keitimo į kitą galimą lyderį klausimas šiandien nėra aktualus“, – svarsto L. Bielinis.

A.Kubilius prie tuometės Tėvynės Sąjungos partijos pirmininko vairo sėdo dar 2003-aisiais, o nuo 2008-ųjų yra TS-LKD pirmininkas. Jei partiečiai pavasarį vykstančiuose pirmininko rinkimuose norės A. Kubilių matyti šiame poste dar vieną kadenciją, jis iš viso partijai pretenduoja vadovauti 12 metų. Neatmestina, kad A. Kubilius gali kandidatuoti per kitąmet vykstančius rinkimus į Europos Parlamentą (EP), nors jis pats praėjusių metų rudenį yra sakęs, kad į EP nesiverš.

Kai kurie TS-LKD oponentai, kaip antai Gediminas Kirkilas, tvirtina, kad A. Kubilius turėtų atsistatydinti iš pirmininkų, nes jos vadovaujama partija pralaimėjo Seimo rinkimus. Antra vertus, ir pačioje partijoje, ir iš šalies girdėti kalbant apie per ilgai užsitęsusį A. Kubiliaus pirmininkavimą: jei šįmet jis būtų perrinktas, tai jo vadovavimas partijai truktų gerokai ilgiau nei V. Landsbergio, kuris jos pirmininku išbuvo visą dešimtmetį. Išrinkimas į EP galėtų tapti argumentu A. Kubiliui atiduoti partijos vairą į kurio nors bendražygio rankas.

A.Butkevičius – įsitvirtinęs

V. Dumbliausko teigimu, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, premjeras Algirdas Butkevičius partijos pirmininko kėdėje iš trijų gausiausiai parlamente atstovaujamų partijų lyderių turėtų išsilaikyti ilgiausiai.

„Sunku pasakyti, kaip jis nusiteikęs, bet viename televizjos pokalbyje teigė, kad jam patinka praktinis darbas, vykdomoji valdžia, ir galbūt jis nekels kandidatūros į prezidentus. Juk ir Algirdas Brazauskas dejuodavo, kad jam nepatinka darbas prezidento poste, todėl socdemai turi mąstyti apie galimą kandidatą, bet šiuo atveju mažiausiai tikėtina, kad iš šių trijų lyderių A. Butkevičius pirmasis pasitrauks iš pirmininko posto“, – mano V. Dumbliauskas.

„A. Butkevičiaus problema yra A. Brazausko įvaizdžio šleifas, bet, būdamas kitokio charakterio ir kitokios politinės veiklos šalininku, jis nuosekliai modifikuoja savo įvaizdžio ir partijos tapatumo santykį“, – sako L. Bielinis.

LRT.lt primena, kad A. Butkevičius LSDP pirmininku tapo 2009-aisiais, pakeitęs Lietuvos politikos mohikaną A. Brazauską.

L. Bielinio nuomone, A. Butkevičius demonstruoja kontrastą visiems kategoriškiems ir skandalingiems lyderystės atvejams, rodo ramaus ir kultūringo politiko veidą. „Mes dar nepripratę, bet mums imponuoja toks lyderis, todėl jo reitingas auga“, – teigia L. Bielinis. Tai patvirtina ir visuomenės apklausos, kuriose A. Butkevičius populiarumu pastaruoju metu lenkia šalies vadovę Dalią Grybauskaitę.

V. Dumbliauskas mano, kad A. Butkevičius turėtų dalyvauti Prezidento rinkimuose, tačiau, jeigu jų nelaimės, jis ir toliau išliks pirmininku. Savo ruožtu L. Bielinis tikina, kad Prezidento rinkimai gali dar labiau sustiprinti A. Butkevičiaus lyderystę.

Pasak VDU profesoriaus, LSDP lyderis jau yra įsitvirtinęs, ir apie galimą jo keitimą kalbos tikėtinos tik tuomet, jei, būdamas Vyriausybės vadovu, A. Butkevičius padarytų grubių klaidų. „Bet būdamas profesionaliu politiku ir kvalifikuotu ekonomistu, likdamas subalansuoto charakterio jis turi šansą likti lyderiu ilgam“, – tvirtina L. Bielinis.

V. Uspaskicho kol kas nekeis?

Tuo metu dėl Darbo partijos (DP) lyderio kalbinti politologai vieningi – jis yra vienvaldis partijos veidas, ir be jo DP sunkiai įsivaizduojama.

„Jeigu jo neliks pirmininko poste, neliks ir partijos. Sunku pasakyti, kaip viskas baigsis, kai jis neteko teisinės neliečiamybės, bet partija yra, lyderis kol kas ne kalėjime ir, kaip kalba teisininkai, advokatai, jis nebus pasodintas. Galbūt jis bus teistas, bet kalėjimo nematys, todėl partija išliks, ir jis toliau žais savo žaidimus“, – LRT.lt tinklalapiui aiškina V. Dumbliauskas.

L. Bielinio tvirtinimu, DP lyderis yra vienvaldis, ir jo pasitraukimą nulemtų ne tik pokyčiai partijoje, bet ir jo paties sprendimas pasitraukti. „Mes jau matėme, kaip kinta partijos reitingai, kai V. Uspaskichas nesirodo ekrane, yra išvykęs į Briuselį. Taigi jo tapatinimas su partija yra absoliutus. V. Uspaskichas savo įvaizdį formavo keletą metų, kol visuomenė priėmė jį kaip atrakcinį rusą, galintį iškrėsti „nekaltą“ išdaigą.

Jeigu teisminiai procesai privestų prie tikro nuosprendžio, tada ši partija jau turėtų spręsti ir lyderio perrinkimo klausimą, tačiau iki to dar toli“, – neskuba prognozuoti galimos DP ateities L. Bielinis.

Partijų tradicionalistai stabdo permainas

Pasak Šarūno Liekio, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano, politologo, lyderystė stabilioje politinėje sistemoje formuojama ne vienerius ir ne dvejus metus. „Visos paminėtos Lietuvos politinės jėgos turi savyje progresyvias ir status kvo siekiančias išlaikyti grupes. Įtampos tarp tradicionalistų ir modernistų matomos plika akimi, labiausiai – LSDP ir TS-LKD, tokių apraiškų gausu ir DP“, – mano Š. Liekis.

Pasak politologo, didžiųjų partijų tradicionalistai prisideda prie Lietuvos atsilikimo, atskirties, dažnai – antivakarietiškos laikysenos.

„Lyderių kaita priklausys nuo šių tendencijų dinamikos partijų viduje. Ir nebūtinai reikia tikėtis judėjimo progreso link, galimi ir regreso variantai“, - sako Š. Liekis.