Klaipėdos savivaldybėje

Aistros dėl sporto tarybos

Vakar Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdyje daugiausia diskusijų kilo dėl miesto sporto tarybos steigimo. Politikų nuomonės skiriasi dėl to, kas turėtų joje būti. Patariamąjį balsą turėsiančią sporto tarybą ketinama įsteigti prie savivaldybės tarybos.

Peikė sporto tarybą

Klausimas dėl miesto sporto tarybos įsteigimo, nuostatų bei jos sudėties tvirtinimo atidėtas kitam posėdžiui. Diskusijos įsiplieskė, kai tarybos narys Vytautas Čepas pasidomėjo, kodėl į sporto tarybą, kuri numatyta iš 15 narių, neįtraukti nusipelnę uostamiesčio treneriai Narsutis Dumbauskas ir Bronius Vyšniauskas.

Valdemaras Anužis suabejojo, ar visuomeninės sporto organizacijos sugebės deramai atstovauti visų miesto sportininkų interesams. Jo nuomone, miesto sporto taryba bus „skėtis Sporto skyriui“. V.Čepas pasiūlė sutvarkyti sporto sistemą mieste. Anot jo, į miesto sporto tarybą siūlomi žmonės, kurie „rašinėja ataskaitas“. Tie, kurie realiai dirba, pasiekia gerus rezultatus, yra „nustumti į šalį“ ir „pinigus (sporto reikalams) turi “išmušinėti“.

Kultūros, sporto ir jaunimo komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas paaiškino, kad ilgai diskutuota apie atrankos į sporto tarybą kriterijus, atstovavimo joje principus. Pirminis susidomėjimas netrukus atlėgo, o atranka į tarybą buvo demokratiška. Sporto taryba įsteigta, kad savivaldybės taryba galėtų išgirsti sporto bendruomenės balsą rezonansiniais klausimais. Vytautas Valevičius pastebėjo, kad sporto taryboje per daug biudžetininkų, trūksta visuomenininkų. Artūras Šulcas paragino kolegas būti labiau korektiškiems ir nesikišti į nevyriausybinių organizacijų, kurios delegavo atstovus į sporto tarybą, reikalus.

Posėdžio pradžioje politikai nusprendė nesvarstyti didelio atgarsio sukėlusio klausimo dėl savivaldybės rengiamos mainų sutarties, kurios tikslas parūpinti Giruliams biblioteką ir bendruomenės namus.

Išnuomojo apleistus butus

Politikai išnuomojo savivaldybės blogos techninės būklės butus klaipėdiečiams, kurie sutiko savo jėgomis juos susiremontuoti ir gyventi. Tarybos nariai teiravosi, ar neatsitiks taip, kad šiuos butus išsinuomoję žmonės ims reikalauti geresnių gyvenimo sąlygų. Tačiau Butų ir apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė patikino, kad žmonės apžiūrėjo butus, įvertino, ar galės juos susiremontuoti. Su tais gyventojais bus sudarytos sutartys.

Savivaldybė pirmąkart eina tokiu keliu – nuomoja blogos būklės butus. Miestiečiai, neturintys kur gyventi, džiaugiasi, kad patys galės susiremontuoti apleistus butus, kuriuos valdžia jiems duoda.

Savivaldybės taryba patvirtino Žardės paveldo objektų ir juos supančios aplinkos specialųjį planą. Toje teritorijoje yra nekilnojamosios kultūros vertybės: Žardės piliakalnis, senosios gyvenvietės. Saugomos ir senosios kaimo kapinaitės. Teritorijoje, kuri šiuo metu itin apleista, paversta priemiesčio šiukšlynu, yra 70 privačių žemės sklypų. Specialusis planas numato Žardės raidos prognozę. Vėliau bus rengiami atskiri detalieji planai.

Nuspręsta nurašyti objektų, kurių statyba nebus vykdoma, parengtus projektus ir dokumentus. Jų vertė 905 tūkst. litų. Dokumentai 75 objektams buvo parengti 1983-1994 m. Dėl 1991-1993 m. infliacijos ir pasikeitusios lėšų skyrimo tvarkos statyboms finansuoti tų objektų statyba nebuvo pradėta, o dabar jų miestui nebereikia.