Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį aiškinosi, kaip gydymo įstaigos panaudojo apie 20 proc. padidintą darbo užmokesčio fondą, tačiau gauta informacija – gana fragmentiška.

„Vykdant kontrolę, kurią prisiėmė profsąjungos, yra tam tikrų trukdžių. Teikiami ne tie duomenys, kurie tikri, neduodama algos lapelių, kurių ministras prašė, tiesiog iš viso neteikiama informacija, kas irgi nepriimtina“, – po posėdžio žurnalistams sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos vadovė Danutė Margelienė per posėdį teigė, kad geriausia situacija įstaigose, kur aktyviai veikia profesinės sąjungos, bet kai kur darbuotojai net negavo algalapių.

Nuasmenintus algalapius ministras Aurelijus Veryga siūlė siųsti į ministeriją, kad būtų matyti, ar ir kiek įstaigose pakilo darbuotojų atlyginimai.

„Yra problemos, kai ministras paskatino darbuotojus skelbti užmokesčio lapelius, iš daugelio rajonų pasisakė mūsų atstovai, kad tiesiog nebuvo darbuotojams duodami atsiskaitymo lapeliai“, – sakė D. Margelienė.

Yra problemos, kai ministras paskatino darbuotojus skelbti užmokesčio lapelius, iš daugelio rajonų pasisakė mūsų atstovai, kad tiesiog nebuvo darbuotojams duodami atsiskaitymo lapeliai.

Bet įstaigose, kurios pakėlė atlyginimus, anot jos, didėjimas matomas: „Kas didino darbo užmokesčius, jaučiame, kai kur 20 ir virš 20 proc., kai kuriose įstaigose – 11 proc., nors yra įstaigų, kur nesiekia „grindų“ – 600 eurų slaugytojams“.

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris teigė, kad daugelyje rajonų ligoninių algas pavyko padidinti tik slaugos darbuotojams.

„Atlyginimai buvo kelti didžiojoje dalyje mažųjų ligoninių tiktai slaugytojoms – iki 22–30 proc., aišku, nebuvo jis (atlyginimas – BNS) didelis, bet procentaliai ženklus skirtumas, gydytojams – kiek turėjome likusių lėšų, nes didžioji dalis buvo skirta slaugytojoms“, – sakė V. Sudaris.

„Kas galėjo sukelti „grindis“, sukėlė, kas negalėjo, nesukėlė. Mūsų Pakruojo ligoninėje slaugytojoms kilo 27 proc., o gydytojams daugmaž pasiekėme „grindis“, bet ne visiems vienodai kyla“, – kalbėjo V. Sudaris.

Sveikatos reikalų komiteto atstovas Antanas Matulas tvirtino, jog kai kurios įstaigos gudravo: nubraukė priedus ir pakėlė pastovius atlyginimus, tad nors popieriuje pokytis matyti, realiai algos nekilo.

Komiteto vadovė A. Kubilienė taip pat sakė, kad didinant medikų algas svarbi ir tinklo pertvarka – kadangi įstaigos apmokėjimą gauna pagal suteiktas paslaugas, trūkstant pacientų rajonuose didesnes algas mokėti nėra iš ko.

„Įstaigų optimizavimo reforma nepaprastai svarbi, nes medikai savo darbo užmokestį užsidirba iš paslaugų, t. y. jie atlieka paslaugą ir už tai gauna pinigus, bet jei nėra gyventojų, kaip jie gali užsidirbti. Jei vienas gimdymas per savaitę, kaip gali išsilaikyti visas skyrius iš vienos paslaugos per savaitę? Niekaip“, – kalbėjo A. Kubilienė.

Premjero patarėjas sveikatos klausimais Paulius Gradeckas sutiko, kad vadinamosios atlyginimų žirklės yra didelės, bet tokią situaciją lemia ir tai, kad „įstaiga neuždirba pinigų“.

„Žinau šeimos gydytojų, kurie dirba už 700 eurų po mokesčių, regionuose, nedidelėse ambulatorijose. Dar didesnės žirklės yra slaugytojų, ta pati slaugytoja rajoninėje ligoninėje gauna 400, tuo metu Santariškėse jos alga – 800 eurų po mokesčių, tai konkretus atvejis“, – sakė P. Gradeckas.

Nuo gegužės 1-osios medikų darbo užmokesčio fondas padidintas penktadaliu, tam skiriant beveik 100 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga paragino šalies medikus siųsti ministerijai nuasmenintus algalapius taip parodant, kiek kyla jų atlyginimai, įstaigoms neskubat skelbti šių duomenų.

Ministras pažymi, kad algos privalo kilti mažiausiai uždirbantiems specialistams, o medikų algoms kelti skirti pinigai negali būti naudojami jokiems kitiems tikslams ir turi pasiekti medicinos darbuotojus.

Vyriausybė yra paskelbusi, kad nuo gegužės 1-osios medikų atlyginimai vidutiniškai turėtų didėti 20 proc., prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiesiems. Ministerijos duomenimis, praėjusių metų antrą pusmetį gydytojų vidutinis darbo užmokestis siekė 1564, slaugytojų – 793 eurus.

Sveikatos apsaugos ministerijos gegužės pradžioje su keliomis medikų profesinėmis sąjungomis pasirašė susitarimą dėl atlyginimų „grindų“, kad gydytojo užmokesčio pastovioji dalis iki mokesčių turės siekti mažiausiai 1 tūkst. eurų, slaugytojo su aukštuoju išsilavinimu – 700 eurų, be aukštojo išsilavinimo – 600 eurų. Medikai šalia pagrindinio atlyginimo gauna ir įvairių priedų.