Slenka ne tik Gedimino kalnas. Pastarosiomis dienomis nuslinko ir vos prieš porą metų pastatyto Alytaus Baltosios Rožės pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną šlaitas bei pats upės krantas. Kodėl jis nuslinko ir įgriuvo – aiškinsis ekspertai, nes Alytaus valdžia ir tiltą stačiusi bendrovė nesutaria dėl nuošliaužų priežasčių.

Aukščiausio Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną vakarinis šlaite įgriuvos siekia 1,5 metro. Nuošliauža susiformavo nuo pat šlaito viršaus ir driekiasi iki apačios apie 30 metrų.

Griūva ir prie dviračių tako Nemuno krantas. Alytaus miesto savivaldybė samdo ekspertus, kad šie išsiaiškintų nuošliaužų priežastį, įvertintų tilto techninį ir darbų projektą, ištirtų grunto sudėtį. Savivaldybė ir tiltą stačiusi bendrovė „Alkesta“ mato skirtingas priežastis. Pastaroji sako lauksianti ekspertų išvadų ir tada problemą spręsianti.

Tuo metu savivaldybė teigia, kad pirmoji nuošliauža atsirado ties vandens nuotekų trasa.

„Savivaldybės administracijos specialistų nuomonė buvo, kad tai galimai, pabrėžiu, dėl nesandariai įrengto lietaus nuotekų šulinio, rangovo nuomonė buvo priešinga, kad tą įtakojo didelis lietaus vandens srautas“, – sakė Alytaus m. savivaldybės Statybos skyriaus vyr. specialistas Sigitas Stumbras.

Supilta šlaito dalis slinkti pradėjo dar vasarą, paveldosaugininkai tuomet nurodė šlaitą atstatyti ir išsiaiškinti slinkimo priežastis.

„Iš savivaldybės rugsėjo mėnesio gale gavom atsakymą, kad dėl užsitęsusių ginčų su rangovu, prašė reikalavimą atidėti iki lapkričio 30 dienos, šiai dienai reikalavimas buvo atidėtas, tačiau turim situaciją, kad nuslinko dar didesnė dalis šlaito“, – prisiminė Kultūros paveldo departamento Alytaus sk. vedėjas Alius Baranauskas.

S. Stumbras tvirtino, kad papildomų šlaito tvirtinimų nebuvo numatyta projekte.

„Šlaitas buvo pilamas ir tankinamas. Tačiau nebuvo tvirtinimo medžiagų – geotinklų, geotekstilės, atraminių papildomų sienučių, polių ar gabijonų, šių priemonių iš tikrųjų nebuvo. Papildomų tvirtinimų nebuvo numatyta projekte“, – sakė jis

Jeigu ekspertai nustatys, kad šlaitas slenka dėl projektuotojų klaidų ar rangovų nekokybiškai atliktų darbų, rangovui teks savo lėšomis sutvarkyti šlaitą. Nes objektui galioja penkerių metų garantija. Jeigu ekspertai pateiks išvadą, kad šlaitas nuslinko dėl liūčių, tuomet šlaitą atstatyti teks savivaldybei.