POZICIJA

Ambicijų tiltas į susinaikinimą

Nori kas to ar nenori, Neringoje daugėja gyventojų,- ne vienadienių ar savaitgalio poilsiautojų, o nuolatinių gyventojų. Kita vertus, auga šio, išskirtinai šalies nacionalinio biudžeto sąskaita klestinčio kurorto, savivaldybės ambicijos - nuo oro uosto iki tilto per Kuršių marias.

Tiesa, Nidoje rimto oro uosto dėl įnirtingo visuomenės pasipriešinimo taip ir nepavyko iki šiol pastatyti. Aplink kelis milijonus litų kainavusį pakilimo taką šiandien zvimbauja tik keletas sunkiai lėktuvais vadintinų prietaisėlių, šmirinėja grybautojai ir nieko nesuprantą užsienio turistai.

Tačiau Neringos valdžia neatsisako sumanymo visų Lietuvos gyventojų sąskaita užbaigti šį projektą ir tupdyti nerijoje keleivinius lainerius. Ieškodami palaikymo kurorto vadovai pavieniui ir urmu it kojines kaitalioja politines partijas. Deja, arba dėkui Dieve, toji išverstakailiškumo politika neduoda laukiamų rezultatų. Vilnius (o mūsų pinigai dalijami būtent ten) sukrapšto nemenką litą kam tik nori - Neringos dviračių takams, keliams, šaligatviams, bažnyčioms, bet oro uostui neduoda. Nors ir kaip juos tepk, pauodegin lįsk... Ir tiltui per marias neduoda.

Galima neabejoti, kad kada nors dėkingi Neringos gyventojai dabartiniam savo merui pastatys paminklą. Ir bus, tiesą sakant, už ką. Jis sugeba iš sostinės parlakdinti savo miestui tiek pinigų ir lengvatų, kiek kokios Švėkšnos ar Drevernos seniūnai net nesapnuoja. Mat, jeigu, pavyzdžiui, valstybė į Dreverną per dešimt metų investuotų tiek, kiek į Nidą per metus, šioji neatrodytų esanti skurdžiausiu Lietuvos kaimu. Kaip ir kurie valstybės vyrai dėl šių gėrybių yra „pyraginami“ - ne mūsų, o, kaip dabar madinga sakyti, - STT reikalas. Tik kad šios tarnybos vyrai irgi nerijoj poilsiauja, pasiklausymo aparatūras išjungę.

O gyventojų Neringoje daugėja dėl labai paprastų priežasčių: nekilnojamo turto kurorte įsigiję piliečiai, dažniausiai iš Vilniaus ir Klaipėdos, idant kaskart nereikėtų mokėti už persikėlimą keltu bei už įvažiavimą į kurortą (bemaž 50 Lt, neskaitant šuns ir katės), deklaruoja čia savo gyvenamąją vietą. Prisiregistruoja, kaip anksčiau sakydavome. Galima spėti, kad šis procesas įsibėgėja. Žiūrėk, per rinkimus į Europos parlamentą daugiausiai neringiškių balsavo už Liberalų ir centro sąjungą, nors šioji čia net savo skyriaus neturi. O juk populiariausias Neringos žmogus numeris vienas - meras yra buvęs daugelio partijų nariu, bet tik ne šios. Ar tik nebus persiregistravę nidiškiais vilniečiai ir klaipėdiečiai, taip įdomiai nubalsavę?

Jausdami Neringos galią ir įtaką, projektuotojai rengiamame Klaipėdos bendrajame plane paliko vietą tiltui per Kuršių marias statyti. Nors privačiuose pokalbiuose pripažįstama, kad tokia galimybė vargu ar bus realizuota. Ši Nidos vadovų užgaida Lietuvos mokesčių mokėtojams kainuotų apie 60 milijonų litų.

Būtinybė statyti tiltą per Kuršių marias motyvuojama gana primityviai: pustrečio tūkstančio lietuviškos nerijos gyventojų neturi galimybės sausuma pasiekti kontinento. Tai yra tiesa.

Tačiau tiesa yra ir tai, kad Neringos gyventojams persikėlimas keltu per Kuršių marias yra nemokamas. Ir be eilės. Reikia pripažinti ir tai, kad bendrovės “Smiltynės perkėla” paslaugų kokybė pastaraisiais metais žymiai pagerėjo. Vienintelė neringiškių problema - operatyvi medikų pagalba: esant nelaimei reikia važiuoti 50 kilometrų iš Nidos į Klaipėdą ir dar pusvalandį lūkuriuoti prie ir ant kelto. Bet ar maža Lietuvoje kaimų kaimelių, kuriems iki stambių medicinos centrų prisikasti yra taip pat sudėtinga kaip ir neringiškiams?

Vienas sraigtasparnis kainuotų tikriausiai mažiau nei tiltas ir išspręstų ne tik neringiškių, bet ir daugelį atokių vakarų Lietuvos kaimelių gyventojų problemų. Tiltas atimtų iš Kuršių nerijos pačią didžiausią jos vertybę - išskirtinumą. Nori kas to ar nenori, ilgainiui nerija taptų Klaipėdą ir Karaliaučių jungiančios magistralės kelkraščiu, kuriame laimingi nesijaustų nei senbuviai, nei naujakuriai. O ir turtingi svečių šalių bei mūsų turistai pradėtų ieškotis poilsiui ramesnių vietelių.