Didžiuojasi visa gimine

Druskininkuose yra Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys – M. K. Čiurlionio namai-muziejus.

Jo ekspozicijose atskleidžiama visos Konstantino ir Adelės Čiurlionių šeimos istorija, jų pirmagimio M. K. Čiurlionio bei kitų vaikų gyvenimo istorijos.

Visi jie tapo puikiais žmonėmis, kūrė ir gyveno įdomiai.

Muziejaus ekspozicija nedviprasmiškai byloja – tokius žmones galėjo išugdyti tik nepaprastos asmenybės.

Senosios Druskininkų kapinės yra vienas objektų, kuris dažniausiai minimas pasakojant apie M. K. Čiurlionio ryšius su šiuo miestu.

Apie jas pasakoja po miestą elektriniu autobusiuku svečius vežiojantys vairuotojai. Čia užsuka ir turistų grupės, vedamos įdomiausias ekskursijas sukūrusių gidų.

Panašu, kad ir miesto administracija didžiuojasi M. K. Čiurlionio tėvų bei sesers kapu, nes prie įėjimo į kapines informaciniame stende skelbia kapavietės nuotrauką.

Vidurvasarį – nė žiedelio

Kapinės – įspūdingos, jose daug senų kapų, kai kurių čia palaidotų žmonių pavardės lankytojams nieko nesako, bet dailiai prižiūrimi, ryškiausiomis gėlėmis žydintys kapai byloja – velioniai gyvi artimųjų atmintyje ir širdyse.

Tačiau Čiurlionių kapas iki šiol atrodė liūdnai, ant jo nežydėjo nė vienas žiedas, lapojo tik daugiamečiai plačialapiai augalai.

Vaizdas liūdnas ir niūrus, jis juo labiau kontrastuoja su gretimu kapu, kuris birželio viduryje visas iš tolo švietė geltonomis našlaitėmis.

Mes patys tikrai neisime ir nesodinsime tų gėlių, o kažką įpareigoti tai daryti visuomeniniais pagrindais negalime.

Panašu, kad M. K. Čiurlionio metų minėjimas yra ne širdyse, o dokumentų eilutėse, kuriose numatytos lėšos. Išeitų, kad nėra pinigų, nėra ir pagarbos.

Bet kai ant nežinomo žmogaus kapo žmonės pasodina augalą ar per Vėlines uždega žvakę, jie neieško atsakingų asmenų, kurie galėtų jiems apmokėti šias išlaidas. Toks noras gimsta savaime iš žmoniškumo.

Niekas neįpareigojo

Druskininkų kapinių priežiūros tarnybos telefonu atsiliepęs vyras patikino, kad gėles sodinti – ne jų darbas, jie tik prižiūri, kad kapinėse būtų tvarka ir švara.

Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Urbonas tikino, kad visų žinomų druskininkiečių kapais rūpinamasi.

Kaip pavyzdį jis paminėjo Lietuvos pedagogo, gydomosios kūno kultūros specialisto, visuomenės veikėjo Karolio Dineikos kapą, kuris buvo neseniai atnaujintas.

Savivaldybės valdininkas pasakojo, kad prieš lapkričio 1-ąją žymių žmonių kapus aptvarko biudžetinė įmonė „Druskininkų savivaldybės paslaugų ūkis“, nušluojami lapai, sutvarkoma aplinka, išnešamos šiukšlės.

„Tik nežinau, kaip tai turėtų atrodyti 365 dienas per metus. Tačiau tokių žmonių grupės, kuri prižiūrėtų Čiurlionių kapą, nėra. Neseniai prie pušelės, kur M. K. Čiurlionis mėgdavo stebėti saulėlydį, atidengėme lentą ir joje aprašyta jo seserų pateikta informacija. Todėl tas atminimas puoselėjamas, bet kai visame mieste tai daroma, tokie smulkūs momentai gal ir praleidžiami. Klausimas – atviras, nes M. K. Čiurlionio palikuonys – gyvi. Kiekvienas mūsų esame atsakingi už savo senelių ir prosenelių kapus. Būtų gražu, kad gėlės žydėtų ant tokių žmonių kapo, bet kai jos nužydės, reikia, kad kažkas jas nuimtų, kapą prižiūrėti reikia ne du kartus per metus. Mes patys tikrai neisime ir nesodinsime tų gėlių, o kažką įpareigoti tai daryti visuomeniniais pagrindais negalime“, – svarstė A. Urbonas.

278 – tiek tūkstančių eurų kultūros ministras paskyrė M. K. Čiurlionio 150 metų gimimo sukakčiai paminėti.

Jis žadėjo pasikalbėti su už kultūrą atsakingu vicemeru bei kitais darbuotojais.

Po trijų dienų A. Urbonas parašė dienraščio „Klaipėda“ korespondentei laišką, teigdamas, kad šis klausimas jau sprendžiamas vicemero ir architektūros skyriaus ir pažadėjo pasidalinti papuošto Čiurlionių kapo nuotraukomis.

Vien kultūros ministro įsakymu 20-iai projektų, skirtų M. K. Čiurlionio jubiliejui paminėti, paskirstyta 278,4 tūkst. eurų. Kiekviena Lietuvos savivaldybė šiai datai paminėti taip pat skyrė nemažus pinigus.

Tik ne apie eurus šį kartą buvo kalba, o apie nuoširdų pasididžiavimą ir pagarbą.