Seimo Antikorupcijos komisija planuoja kreiptis į teisėsaugą dėl 3 mln. litų, išleistų perkant kompiuterius Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties automobiliams.

"Gauti duomenys apie galimą pareigūnų aplaidumą, dėl ko atsirado materialinė žala. Kalba ėjo apie kelis milijonus litų, kai nupirkta įranga net nepanaudota (...). Čia jau konstatuojame, kad yra atsiradusi žala ir turi būti atliekamas tyrimas, kad ji būtų atlyginta ir atlyginta iš kaltų asmenų", - trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius.

Pirkimą 2011 metais dėl kompiuterių, skirtų greitosios medicinos pagalbos automobiliams, įsigijimo vykdė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ji rengė reikalavimus perkamai įrangai ir atrinko nugalėtoją.

Kaip per komisijos posėdį sakė SAM Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vedėjas Arūnas Anužis, Klaipėdoje turėjo būti įgyvendintas pilotinis projektas.

"Kompiuteriai buvo surengti, suvežti, mes laukėme to ilgai, bet programinės įrangos į tuos automobilius taip ir nebuvo sudėta. Todėl jų panaudoti Klaipėdos apskrityje kaip centrinėje dispečerinėje, nepaisant to, kur ji yra - ar greitosios medicinos pagalbos stotyje, ar Bendrajame pagalbos centre - nebuvo galima, buvo pripažinta kaip skola, neįvykdžius reikalavimų, už ką skirtos ES lėšos", - teigė A.Anužis.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Tadeušas Rodzas tvirtino, kad konkursą laimėjusi bendrovė ERP nesugebėjo į kompiuterius įdiegti reikiamos programinės įrangos.

"Buvo nupirkta tik geležis, juose jokios programinės įrangos nebuvo, išskyrus GPS imtuvą, kurių pagalba galima nustatyti savo vietą ir įvesti kažkokį adresą. Paprastas GPS imtuvas, kuris buitinis kainuoja 400 litų. Iki šiol jokios programinės įrangos ten nėra. Ji turėjo būti instaliuota Klaipėdos regione. ERP kompanija nesugebėjo įdėti "proto" į kompiuterį, nieko neįvyko, tie 40 kompiuterių grįžo į Vilnių, mes įdedame programinę įrangą ir naudosime valdyti greitosios pajėgas", - sakė R.Rodzas.

Antikorupcijos komisijos nariai įsitikinę, kad šį atvejį privalo ištirti teisėsauga.

Parlamentarams taip pat abejonių sukėlė beveik trejų metų investicijos į greitosios medicinos pagalbos stočių įrangą.

"Nuo 2011 metų buvo aktyviai investuojama į greitosios medicinos pagalbos stočių aprūpinimą technine įranga, analogiška Bendrojo pagalbos centro (BPC) įrangai. Per nepilnus trejus metus panaudota beveik 18,9 mln. litų informacinėms sistemoms, dubliuojančioms BPC sistemą", - teigė V.Gailius.

Jis taip pat stebėjosi, kodėl skirtingos greitosios medicinos pagalbos stotys balsinio radijo ryšio duomenų perdavimo vietos identifikavimo sistemos plėtimo įrangą, aptarnavimo paslaugas ir kita pirko tik iš dviejų bendrovių. Komisijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad visuose konkursuose dalyvaudavo po vieną bendrovę.

Antikorupcijos komisija nusprendė kreiptis į Centrinę projektų valdymo agentūrą, kad ši įvertintų, ar tinkamai naudojamos ES paramos lėšos BPC plėtrai.

V.Gailius prisipažino matąs grėsmę, kad Europos Komisija gali atnaujinti pažeidimų procedūrą prieš Lietuvą.

"Matau grėsmes. Abejonių turėjo ir Vidaus reikalų ministerijos atstovas, sakydamas, kad jie gavo paklausimą, o paklausimas susijęs su 2009 metais pateikta informacija Europos Komisijai, kad mes jau užtikrinome tiek teisinį BPC reglamentavimą, tiek techninius sprendimus. Aš tuo abejoju ir matau grėsmes", - teigė Antikorupcijos komisijos pirmininkas.

Bendrajam pagalvos centrui ir vieningam pagalbos numeriui 112 sukurti bei įdiegti išleista apie 20 mln. litų ES paramos.