- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie galimybę įsigyti „Bayraktarus“ kelis kartus užsiminęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad kol kas derybos su Turkija dėl šių kovinių dronų nevyksta.
Klausimų dėl „Bayraktarų“ pirkimo kilo paaiškėjus, kad birželio mėnesį Lietuva pasirašė susitarimą su Turkijos gynybos pramonės agentūra, kuri yra sulaukusi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sankcijų už raketų iš Rusijos įsigijimą.
„Ką tik iš ekrano sužinojau, kad jau deramės su Turkija dėl kovinių dronų pirkimo. Vienintelis kontaktas buvo susijęs su piliečių Bayraktaro „Vanagas“ Ukrainai gavimu ir apginklavimu. Bet patikslinu, kad turėjome ir turime ketinimų pradėti vertinti įvairių šalių gamintojų galimybes aprūpinti mus galingesniais bepiločiais. To neslepiame“, – savo feisbuko paskyroje rašo A. Anušauskas.
„Bet pirmiausia pagal operacinius poreikius ir karinį patarimą apibrėžiami jų techniniai reikalavimai. Tada renkama informacija, skelbiami konkursai ar ieškoma kitų būtų įsigyti reikalingą ginkluotę“, – akcentuoja ministras.
Dėl kitos paskirties didesnių kovinių bepiločių jokios derybos dar nevyksta.
A. Anušauskas informuoja, kad kol kas konkretesnės derybos vyksta tik dėl „Switchblade 600“ bepiločių įsigijimo iš JAV. Ministras pabrėžia, kad dėl kitos paskirties bepiločių derybos dar nevyksta.
„Kol kas tik dėl „Switchblade 600“ įsigijimų iš JAV judame link sutarties. Dėl kitos paskirties didesnių kovinių bepiločių jokios derybos dar nevyksta. Tad su interpretacijomis, kad ne iš tų įsigyjame ar ne su tais deramės, dar siūlau palaukti. Per anksti „iššauta“. Žinau, kad norisi, bet vis tiek siūlau palaukti kol bent žingsnį žengsime“, – pabrėžia A. Anušauskas.
„Bet jei dėl Lietuvos kariuomenei reikalingo pajėgumo įsigijimo reiktų derėtis su Turkija, tai darytume aiškiai deklaruodami, sutarę su kitais strateginiais sąjungininkais ir nepažeisdami savo tarptautinių įsipareigojimų“, – taip pat pažymi ministras.
Antradienį portalas delfi.lt rašė, kad Turkijos gynybos pramonės agentūra, su kuria Krašto apsaugos ministerija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, yra sulaukusi JAV sankcijų už raketų iš Rusijos įsigijimą. 2020 metų gruodžio viduryje JAV paskelbė įvedanti sankcijas Turkijai. Jos įvestos už tai, kad ši, nepaisant perspėjimų, iš Rusijos įsigijo priešlėktuvinių raketų sistemų S-400.
Savo ruožtu A. Anušauskas tikino, kad euroatlantiniai partneriai žinojo, jog birželio mėnesį Lietuva pasirašys susitarimą su Turkijos gynybos pramonės agentūra, kuri jau buvo sulaukusi JAV sankcijų už raketų iš Rusijos įsigijimą. Pasak politiko, krašto apsaugos viceministro Viliaus Semeškos pasirašytas dokumentas niekaip nesikerta su JAV paskelbtomis sankcijomis, nes bendradarbiavimo susitarimas Lietuvos neįgalina jokiems įsigijimams. A. Anušauskas akcentuoja – susitarimas su Turkijos gynybos pramonės agentūra buvo reikalingas siekiant įsigyti ir Ukrainai perduoti kovinį droną „Bayraktar“.
Antradienį Lietuvos regionų frakcijoje į klausimus parlamentarams atsakinėdamas ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad „Bayraktarus“ gaminanti įmonė ir Turkijos gynybos pramonės agentūra yra du skirtingi dalykai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną1
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...