Apie sutrešusią trasą buvo žinoma

Prekybos centrus vėluojama atidaryti ne dėl biurokratų, o todėl, kad nukrypsta nuo projektų.

Buitinių nuotekų avarija uostamiestyje įvyko taupant vartotojų pinigus.

Klaipėdos valdžia turi teisę žinoti apie rūgšties įmonės statybos detales.

Apie visa tai – Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės komentaras.

Valdžia nenuolaidžiaus

Klaipėdoje beveik vienu metu atidaromi trys prekybos centrai. Sunki atsakomybė tenka pareigūnams, priimantiems šiuos didelius, brangius objektus eksploatuoti.

„Jeigu visi darbai bus atlikti pagal projektus, savivaldybė nedarys jokių kliūčių laiku juos atiduoti“, - užtikrino J. Simonavičiūtė.

Anot jos, dėl nukrypimų nuo projektų kilo nesusipratimų ir kalbų, kad valdininkai stabdo darbus. Savivaldybei netgi siūloma, kaip atidėti neįvykdytus darbus. „Visi darbai turi būti atlikti pagal suderintus projektus“, - sakė pašnekovė. Ji teigė, kad reikalavimai visiems prekybos centrams yra vienodi ir valdininkai niekam nedarys jokių nuolaidų.

Partneriai nenori tartis

Klaipėdos rajono savivaldybė neseniai svarstė klausimą dėl pritarimo šalia Klaipėdos statyti teraftalio (TRF) rūgšties įmonę. Klaipėdos valdžia nori dalyvauti rengiant šį projektą, nes planuojamas objektas yra prie miesto ribų. „Įvyko nesusipratimas. Klaipėdos rajono valdžia pyksta, kad miesto savivaldybė tampa biurokratais ir nepritaria objekto statybai arba reikalauja daugiau, negu reikalauja įstatymai“, - sakė J. Simonavičiūtė.

„Kategoriškai reikalaujame nepriimti teigiamo sprendimo, kol Klaipėdos gyventojams ir savivaldybės administracijai nebus aiškiai parodyta, kokią įtaką šis objektas turės esamoms ir planuojamoms miesto teritorijoms. Kol miesto savivaldybė pritars poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai“, - rašoma mero R. Taraškevičiaus rašte rajono valdžiai. Jis buvo išsiųstas gruodžio 6 d.

Rajono valdžia skuba priimti sprendimą dėl minėto objekto statybos. Tai rodo faktas, jog į komisiją, kuri išnagrinėtų TRF įmonės poveikio aplinkai vertinimo programą, tą pačią gruodžio 6 d. miesto savivaldybei pasiūlyta deleguoti savo atstovą. Nurodyta, kad komisijos nariai savo pastabas ir pasiūlymus turi raštu pateikti iki gruodžio 10 d. Iki gruodžio 16 d. išvados ir sprendimo projektas turi būti pateikti rajono savivaldybės tarybai.

J. Simonavičiūtės nuomone, rajono valdžia turėtų suprasti miesto valdžios poziciją. Rūgšties įmonė - pavojingas objektas atsirastų prie miesto teritorijos. Ateityje ribos gali būti perkeltos, įmonė atsirastų miesto ribose, todėl apie galimą palikimą Klaipėdos vadovai turi žinoti viską.

Miesto valdžia viliasi, kad tokia rajono pozicija nėra susijusi su ankstesniais nesutarimais, kai miesto valdininkai pasipriešino rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniams.

Būtų mokėję vartotojai

Savivaldybės administracijos direktorė pakomentavo ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ avarijos priežastis, kai, trūkus magistraliniam vamzdžiui, ištekėjo nuotekos į Kuršių marias.

J. Simonavičiūtė teigė, kad dar iki 2002 metų buvo užsakytas projektas dabar avariją patyrusiai trasai sutvarkyti. Projekto sąmatinė vertė – apie 20 mln. litų. Kasmet nuo 2001 m. Vyriausybės prašyta skirti lėšų remontui. Tik 2004 m. trasos atnaujinimo darbai buvo įtraukti į Nemuno žemupio projektą. Pasirašyta sutartis su konkursą laimėjusia „Hidrostatyba“, kuri įsipareigojo už 16 mln. litų rekonstruoti trasą. Pašnekovės teigimu, jeigu darbai būtų buvę atlikti laiku - iš vandens tiekėjų lėšų, „visa ši suma būtų atgulusi ant gyventojų pečių“. Tai yra kanalizuotas vandens šalinimas būtų brangęs beveik tris kartus. Todėl avarijos kaltininkai, anot pašnekovės, yra pinigai. J. Simonavičiūtė pastebėjo, kad avarija nebuvo susijusi su geriamuoju vandeniu. Tačiau žmonės nebuvo tinkamai informuoti, todėl bijojo gerti vandentiekio vandenį. Valdininkai žada siekti, kad ateityje savivaldybės informacijos tarnyba tiksliai informuotų apie tai, kas atsitiko. Tada gyventojams nereikėtų spėlioti – ar trūkus nuotekų vamzdžiui negerti vandens, ar mažiau naudotis tualetu.