Jos metu respondentų buvo klausiama, ar jie pritaria, ar nepritaria tam, kad esamiems Lietuvos piliečiams būtų išsaugota pilietybė, jiems įgijus Lietuvai draugiškų šalių pilietybę.

Į šį sąrašą įeina Europos Sąjungos, NATO šalys, Europos ekonominės erdvės, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalys.

Kaip rodo apklausa, 60 proc. pritaria, kad esami Lietuvos piliečiai išsaugotų Lietuvos pilietybę, įgiję Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. Tokiai nuostatai nepritaria 26 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų, dar 14 proc. nuomonės neturėjo arba į klausimą neatsakė.

„Baltijos tyrimai“ reprezentatyvią 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą vykdė 2023 metų spalio 23 – lapkričio 7 dienomis. Namuose apklausta 1013 Lietuvos gyventojų. Rezultatų paklaida siekia iki 3,1 procentinių punktų.

BNS primena, kad kitų metų gegužės 12 dieną per referendumą bus balsuojama dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę.

Detalias dvigubos pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas, tvarką, kitus dalykus nustatytų konstitucinis įstatymas. Jo projektas jau yra parengtas ir registruotas teisės aktų projektų bazėje.

Tam, kad iš Konstitucijos būtų išbrauktas draudimas turėti dvigubą pilietybę, už tai turi balsuoti daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.