- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu Lietuvoje pajudėję ledonešiai ir kylantys upių potvyniai – vis retesnis reiškinys, o dėl visuotinio perkaitimo sukeltos klimato kaitos ateityje potvyniai dažniau kils po stichinių liūčių, skelbia Aplinkos ministerija.
Potvynių žemėlapiams tikslinti ir grėsmėms iš naujo įvertinti ministerija taip pat prašo ir visuomenės indėlio.
Aplinkos ministerijos duomenimis, potvyniai kelia riziką 28 tūkst. hektarų miestų ir gyvenviečių. Toks plotas daugmaž atitinka Kėdainių dydžio miestą.
„Lietuvoje su potvyniais susiję ekstremalūs reiškiniai formuojasi 54 skirtingų upių ruožuose, taip pat, žinoma, Baltijos jūros bei Kuršių marių pakrantėse“, – sako Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja vandenų ir žemės gelmių klausimais Agnė Kniežaitė-Gofmanė.
Pagal mokslines prognozes ateityje ekstremalios liūtys bus dažnesnės ir intensyvesnės, tai yra dar ekstremalesnės, todėl lietaus poplūdžių dažnės, didės jų mastas.
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Kęstučio Šetkaus, potvynių dinamikos pokyčius lems didėjantis kritulių kiekis, užtat plonėjanti ir retėjanti sniego danga.
„Kitas potvynius lemiantis faktorius – liūtys, kurios sukelia staigius lietaus poplūdžius. Pagal mokslines prognozes ateityje ekstremalios liūtys bus dažnesnės ir intensyvesnės, tai yra dar ekstremalesnės, todėl lietaus poplūdžių dažnės, didės jų mastas“, – teigia K. Šetkus.
Kaip praneša Aplinkos ministerija, bendras upių ruožų ir pakrančių, kuriuose kyla potvynių rizika, ilgis sudaro 4 tūkst. kilometrų. 2014 metais šiems ruožams Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos parengė pirmuosius potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius.
Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas antrina, kad potvynius vis dažniau lems ne ledonešiai, o lietūs.
„Kylant oro temperatūrai šaltuoju metų laiku vis rečiau susiformuoja sniego danga, kurios tirpsmo vanduo kartu su pavasario liūtimis ir sukelia pavasario potvynius. Ateityje vidutiniai pavasario potvyniai tikriausiai toliau mažės, dalis pavasario potvynių vyks žiemą“, – aiškina tyrėjas.
Jis kartu atkreipia dėmesį, kad vandens lygio kilimo tendencijos Baltijos jūroje ir Kuršių mariose kol kas nėra žymios, vadinasi, klimato kaita didžiausius pokyčius sukelia Lietuvos upėse.
Potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą, siekiant sumažinti neigiamus potvynių padarinius žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai, nustatė 2007 m. Europos Sąjungoje priimta Potvynių direktyva. Pagal jos reikalavimus šiuo metu atnaujinami potvynių žemėlapiai.
A. Kniežaitės-Gofmanės teigimu, žemėlapius pirmiausia būtina atnaujinti įvertinus reljefo pokyčius.
„Jeigu konkrečiuose patvinstančių teritorijų sklypuose buvo gausiai kasama žemė arba statomi inžineriniai apsaugos įrengimai, mes prašome žmonių apie tai pranešti Aplinkos apsaugos agentūrai“, – sako Aplinkos ministerijos tarnautoja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ta pačia veikla užsiimančių specialistų diskriminacija: neskiepija savarankiškai dirbančių
Leidus skiepyti darželių ir mokyklų darbuotojus, dalis savarankiškai su vaikais dirbančių specialistų tokios galimybės negavo. Pavyzdžiui - individualiai dirbantys psichologai ar logopedai, praneša LNK žinių tarnyba. ...
-
2022 m. siūloma pažymėti monsinjoro K. Vasiliausko veiklos ir darbų reikšmę
Siekiant pažymėti monsinjoro Kazimiero Vasiliausko veiklos ir darbų reikšmę, siūloma 2022 metus paskelbti jo metais. ...
-
Atnaujinta Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos sudėtis3
Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba papildyta keturiais naujais nariais, pranešė Vyriausybė. ...
-
Atnaujinta Lietuvos mokslo tarybos narių sudėtis
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymu Vyriausybė patvirtino 9 naujų Lietuvos mokslo tarybos (LMT) narių kandidatūras. LMT sudėtis atnaujinta pasibaigus 5 metų kadencijai, sakoma ministerijos pranešime. ...
-
Premjerė: ekspertai daugiau dėmesio skirs skiepijimo klausimams, o ne karantino režimui
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės ekspertų taryba daugiau dėmesio skirs skiepijimo klausimams, o ne karantino režimo pokyčiams. ...
-
Apžvalga: svarbiausi trečiadienio įvykiai
BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą. ...
-
Lietuva išrinkta Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisijos nare
Jungtinių Tautų (JT) Ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje (ECOSOC) Niujorke vykusiuose rinkimuose į JT Narkotinių medžiagų komisiją (angl. Commission on Narcotic Drugs, CND), Lietuva buvo išrinkta 2022-2025 metų kadencijai. Į 3 Rytų Eur...
-
Žmonėms su negalia – mobiliosios programėlės, reformuota negalios nustatymo sistema
Specialių mobiliųjų programėlių įdiegimas, viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimas į skaitmeninę erdvę, negalios nustatymo sistemos reforma – tai tik dalis numatomų pokyčių artimiausiais metais, kurie turėtų padėti žmon...
-
Premjerė: sprendimai dėl 5–11 klasių moksleivių grąžinimo yra, reikia, kad pasiruoštų savivaldybės
5–11 klasių moksleiviai galėtų šiemet grįžti į mokyklas – sprendimai dėl to „yra iš esmės“, tačiau reikia, kad juos būtų pasirengusios įgyvendinti savivaldybės, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Premjerė: galimybių pasas šalies viduje atsirastų anksčiau už europinį1
Galimybių pasas šalies viduje atsirastų anksčiau už Europos Sąjungos (ES) mastu planuojamą dokumentą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...