Be to, priduria jis, reikia žinoti, kur deginti tokias atliekas apskritai draudžiama.

„Ar besitvarkant aplinką leidžiama deginti nugenėtas medžių šakas, sudžiuvusius lapus bei šieną?“ – teiraujasi LRT RADIJO klausytoja panevėžietė ponia Regina.

Aplinkos ministerijos Aplinkos oro skyriaus vyriausiasis specialistas P. Žvirblis sako, kad deginti galima tada, kai nėra galimybių kompostuoti augalinių liekanų.

„Sausą žolę bei nukritusius lapus deginti galima, tačiau viską reikia sugrėbti į vieną krūvą. Vengiant smulkiosios faunos žūties, draudžiama deginti medieną jos neperkrovus. Jei medžių šakos vienoje vietoje gulėjo ilgiau negu savaitę, jas reikėtų perdėti kitur, nes po šakomis kaupiasi vabaliukai, tad perkrovus būtų mažiau nuostolių faunai“, – komentuoja specialistas.

Sausą žolę bei nukritusius lapus deginti galima, tačiau viską reikia sugrėbti į vieną krūvą.

P. Žvirblis taip pat primena, kokio atstumo bei taisyklių derėtų laikytis: „Sklype liekanas deginti reikėtų ne arčiau kaip 30 m atstumu nuo statinių, o laužavietė turėtų būti nuolatos stebima. Baigus deginti, reikia užgesinti vandeniu arba smėliu.“

Be to, priduria specialistas, nesvarbu, kaimo vietovė ar miestas – deginti augalinių liekanų negalima miško plotuose. Taip pat reikėtų laikytis bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimosi departamento, t. y. nedeginti gaisringomis dienomis, kai nustatoma 4 bei 5 miškų gaisringumo klasės.

Vis dėlto kai kuriais atvejais reikėtų kreiptis ir į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimosi departamentą. „Jei susidaro didesnė nei 5 kubinių metrų krūva, vieną valandą prieš deginimą reikėtų pranešti artimiausiam Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimosi tarnybos arba atitinkamos miškų urėdijos padaliniui“ , – sako Aplinkos ministerijos Aplinkos oro skyriaus vyriausiasis specialistas P. Žvirblis.