Portalo LRT.lt skaitytoja Aistė domisi, ar turi galimybę įsivaikinti vaiką, jei gauna vidutines pajamas ir yra vieniša.

„Esu vieniša 34 metų vidutines pajamas gaunanti moteris. Jau seniai svarstau apie galimybę įsivaikinti. Norėčiau sužinoti, kokios sąlygos keliamos vienišam žmogui, norinčiam įsivaikinti?“ – rubrikai „Tavo LRT“ parašė  Aistė.

Anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) darbuotojų, išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Tokia išimtis taikoma tik Lietuvos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje. Užsieniečiai gali įvaikinti mūsų šalyje tik būdami susituokę.

Tiek sutuoktinių šeimai, tiek nesusituokusiam asmeniui, ketinančiam įvaikinti, keliami šie reikalavimai:

• Įvaikintojai gali būti pilnamečiai asmenys iki 50 metų, tinkamai pasirengę įvaikinti.
• Norintys įvaikinti asmenys neturėtų sirgti ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“.
• Atestuoti socialiniai darbuotojai vertina, ar asmenys, ketinantys įsivaikinti, turi tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą.
• Nors Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatytas pajamų, kurias privalo turėti įtėviai, dydis, tačiau jos turi būti pakankamos išlaikyti save ir įvaikintą vaiką.
• Įvaikinti negali asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.

Kaip portalui LRT.lt pasakojo VTĄIT Įvaikinimo poskyrio vyriausioji specialistė Jovita Tarvydienė, norintys įvaikinti Lietuvoje nuolat gyvenantį vaiką, turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) ir pateikti reikiamus dokumentus: prašymą įvaikinti, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, pažymą apie šeimos gyvenamąsias patalpas, dokumentus apie įvaikintojo gaunamas pajamas iš darbovietės ir kt.

Nurodytas skyrius, gavęs reikiamus dokumentus, kreipiasi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą dėl pažymos apie pageidaujančio įvaikinti asmens ir kitų kartu gyvenančių asmenų teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.

Surinkęs reikiamus dokumentus ir atlikęs pradinį jų vertinimą, VTAS organizuoja asmenų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimą. Asmenų dokumentai siunčiami Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) atestuotiems socialiniams darbuotojams, kurie veda mokymus būsimiems įtėviams.

„Grupinių ir individualių susitikimų metu minėti darbuotojai siekia išsiaiškinti pageidaujančių įvaikinti asmenų įvaikinimo motyvus, ištirti jų gyvenimo sąlygas ir būdą bei sužinoti jų artimųjų nuomonę apie įvaikinimą“, – aiškina J. Tarvydienė.

Baigus mokymus ir esant teigiamam įvertinimui dėl tinkamumo tapti įtėviais, asmenys įtraukiami į Norinčių įvaikinti asmenų sąrašą. Tada siūlomas vaikas, atsižvelgiant į asmenų pageidavimus (būsimųjų įtėvių lūkesčius dėl vaiko amžiaus, lyties ir sveikatos).

„Jei dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, pageidaujantys įvaikinti sveiką vaiką iki vienų metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų. Jei pageidaujama įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros trukmė – iki šešių mėnesių“, – teigia J. Tarvydienė.

2013-aisiais 87 Lietuvos Respublikos piliečių šeimos ir šeši nesusituokę asmenys įvaikino 107 be tėvų globos likusius vaikus. Įvaikintos 57 mergaitės ir 50 berniukų. 89 vaikai – iki trejų metų, 14 vaikų – ketverių–šešerių metų amžiaus, du vaikai – septynerių–devynerių metų amžiaus ir du – 10–14 metų amžiaus.

2012-aisiais lietuviai įvaikino 112 tėvų globos netekusių vaikų, 2011 m. – 101 vaiką, 2010 m. – 109 vaikus.