Rusų mokyklos direktorė Lietuvoje nesupranta tokio estų žingsnio.

„Integruojantis į mūsų valstybės kultūrą iš tiesų galima kalbėti ta kalba, kurią tu girdi nuo pat gimimo. Tu esi apsaugotas ir tai buvo didžiulis mūsų valstybės pasididžiavimas. Tad, manyčiau, kad tai bus nepopuliarus sprendimas“, – kalbėjo Aleksandro Puškino gimnazijos direktorė Jelena Žurovska.

Perėjimas iš rusų į lietuvių kalbos mokyklą, anot direktorės, sukeltų labai daug problemų.

„Jau šiais laikais mes jaučiame didelę lietuvių kalbos mokytojų stoką. Jau šiandien mūsų mokykloje trūksta trijų mokytojų ir, deja, jokios perspektyvos ateičiai“, – tęsė J. Žurovska.

Tokiam žingsniui prieštarautų ir Lietuvos tautinių bendrijų tarybos vadovas.

„Tai yra tautinių mažumų teisių pažeidimas ir žmogaus apsisprendimo teisės pažeidimas. Mes neturime lenktyniauti, kas labiau neapkenčia režimo. Turime rungtyniauti, kas labiau padeda Ukrainai. Ir čia, manau, Lietuva užima deramą vietą“, – sakė Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Daumantas Todesas.

Tačiau ir Seime už švietimą atsakingi politikai Estijos pavyzdžiu reikalo sekti nemato.

„Mūsų istorinė tradicija, manau, šiandien neleistų kalbėti apie tokius dalykus, kaip tikrų tautinių bendrijų mokyklų uždraudimus“, – teigė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai turėtų mūsų valstybės strategija – sudėlioti labai aiškiai akcentus įvertinant ir jų kultūrinį identitetą, galimybes jį išlaikyti, taip pat lojalumą Lietuvos valstybei bei pagarbą valstybinei lietuvių kalbai“, – sakė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė.

Tačiau pasak V. Targamadzės, valstybinę lietuvių kalbą rusų tautinės mažumos vaikai galėtų mokėti ir geriau.

„Jie valstybinę lietuvių kalbą galėtų mokytis stipriau ir integruotis į mūsų visuomenę. Nuojauta kužda ir iš įvairių pokalbių girdima, kad yra per mažai integracijos į mūsų visuomenę pilietiniu ugdymu“, – sakė V.  Targamadzė.

Gimnazijos direktorė atsako, kad jų mokiniai gal ir nėra tarp geriausių, bet tikrai ir ne tarp blogiausių.

„Mūsų abiturientai paskui puikiai dirba Lietuvoje: ir gydytojais, ir teisininkais. Nėra nei vieno, kuris nepritaptų ir negalėtų integruotis Lietuvoje“, – kalbėjo J. Žurovska.

Tačiau pastabų tautinių mažumų mokykloms turi ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

„Žinoma, parengimas valstybine kalba galėtų būti stipresnis ir palaipsniui didiname lietuvių kalbos pamokų skaičių. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme randasi daugiau lietuvių kalbos pamokų, keičiasi ir egzaminų sistema. Tad parengimas valstybine kalba turėtų stiprėti“, – teigė J. Šiugždinienė.

Europos Sąjungoje yra labai mažai šalių, kuriose veikia valstybinės mokyklos kitomis kalbomis. Vis dėlto Lietuva artimiausiu metu naikinti tautinių mažumų mokyklų neketina.

„Mes su Lenkija turime net kelis tarptautinius susitarimus dėl vaikų ugdymo tautinių mažumų kalba. Mes taip pat turime lietuviškas mokyklas Lenkijoje. Mes gerbiame ir sudarome vienodas galimybes visoms savo tautinėms mažumoms“, – tęsė J. Šiugždinienė.

Rusų kalba Lietuvoje mokosi beveik 19 tūkst. ar kiek daugiau kaip 5 proc. visų šalies mokinių.