- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Su kiekvienais rinkimais socialiniai tinklai tampa vis svarbesniais informacijos sklaidos kanalais, kuriuose politinės žinutės dažnai susipina su humoru ir ironija. Šiandien rinkėjai ne tik stebi debatus ar skaito straipsnius, bet ir dalijasi memais, komiškais informacijos vienetais, sparčiai plintančiais internete.
Šių laikų karikatūros
Memas – komiška nuotrauka ar piešinys su tekstu, kuriais dalijamasi internete.
Tokios platformos kaip „TikTok“ leidžia vos per keletą akimirkų kitiems atskleisti savo politines pažiūras. Vis dėlto trumpieji vaizdo įrašai „TikTok“ ar politiniai memai dažniausiai suvokiami tik kaip pramoga.
Ar gali šie socialinių tinklų elementai formuoti rinkėjų nuomonę? Apie politinį humorą socialiniuose tinkluose, memų įtaką rinkimams ir galimas rizikas pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto mokslininkė, socialinių medijų ekspertė dr. Justina Zamauskė.
Politinis humoras, interneto memų kultūra tampa vis labiau neatskiriama rinkimų dalimi. Politinių memų kultūra ypač pasklidusi JAV rinkimų metu, šie memai išplinta ir kitose šalyse. Vienas iš pastarųjų dienų ryškiausių pavyzdžių yra JAV prezidento rinkimuose dalyvaujančios Kamala Harris apibūdinimas kaip „brat“. Kitas pavyzdys – po paskutiniųjų K. Harris ir Donaldo Trumpo debatų nusiritusi memų banga. Šiuose debatuose kandidatas į prezidentus D. Trumpas pareiškė, kad imigrantai „valgo kates ir šunis“. Interneto vartotojai, pasinaudodami dirbtiniu intelektu, sukūrė gausybę memų su katėmis ir šunimis, skatinančiais balsuoti už kandidatą, ginantį juos nuo imigrantų, taip pašiepdami D. Trumpą.
Pasak dr. J. Zamauskės, tokie memai yra tam tikra šių laikų karikatūros forma: „Anksčiau karikatūras piešti buvo kur kas sunkiau nei šiandien kurti memus, o politika – viena jautriausių temų, kuria žmonėms patinka diskutuoti. Dėl to ir kuriami politiniai memai. Tokie memai daro įtaką rinkimams, kadangi jie taip pat perduoda politinę informaciją.“
Pasak mokslininkės, politiniai memai Lietuvoje nėra plačiai paplitę: „Lietuvoje politinio humoro atvejų galima rasti, memų – taip pat, tačiau jie nėra itin plačiai paplitę. Nišiniuose socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Reddit“, jų rasti galima daugiau. Įtakos rinkėjų nuomonei ir politikų reputacijai jie turi, tačiau labiau tikėtina, kad šie memai labiau pastiprina jau turimą nuomonę, nei ją pakeičia.“
Politika – viena jautriausių temų, kuria žmonėms patinka diskutuoti. Dėl to ir kuriami politiniai memai.
Politinė poliarizacija
Socialinių medijų ekspertė teigia, kad politinis humoras socialiniuose tinkluose dažniausiai skatina politinę poliarizaciją: „Memai dažniausiai yra kuriami norint pastiprinti jau turimą nuomonę ar įsitikinimus, kadangi pašiepiančiais memais siekiama pasijuokti iš tų politikų, kurių nepalaikome. Tokie memai pastiprina tų asmenų įsitikinimus, kurie jau ir taip dvejojo memuose vaizduojamų politikų tinkamumu, tačiau nepakeičia nuomonės tų, kurie juos palaiko.“
Anot dr. J. Zamauskės, šios poliarizacijos skatinimas yra didžiausia politinio humoro ir memų kultūros rizika: „Šios atskirties skatinimas internetinėje kultūroje gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių demokratinei visuomenės santvarkai. Kuo didesnė atskirtis tarp skirtingų politinių pažiūrų auditorijų, tuo sunkiau visuomenei priimti bendrus sprendimus ar susitarti visiems svarbiais klausimais.“
„TikTok“ – politinėms žinutėms?
Ypač tarp jaunimo išpopuliarėjusioje socialinėje platformoje „TikTok“ gausu trumpų vaizdo įrašų, susijusių su politika ir rinkimais, itin daug šių vaizdo įrašų dažnai kuriami memų pagrindu, jie yra pašiepiantys, dažniausiai skirti juokui sukelti.
„Trumpų vaizdo įrašų „TikTok“ pagrindinė paskirtis yra pramoga, tačiau kartu jie formuoja nuomonę apie vaizduojamų politikų tinkamumą arba netinkamumą atlikti pareigas“, – įžvalgomis dalijasi tyrėja.
Ekspertė teigia, kad kol kas politinis humoras socialiniame tinkle „TikTok“ nėra efektyvesnis už tradicines politines kampanijas, kadangi nemaža rinkėjų auditorijos dalis, ypač Lietuvoje, nenaudoja šio socialinio tinklo arba jame esančio turinio nevertina kaip rimtos komunikacijos kampanijos dalies.
„Beje, dažniausiai toks turinys yra kuriamas pačių rinkėjų, o ne politinių partijų, todėl jis neprilygsta tiesioginei komunikacijai“, – atskleidžia dr. J. Zamauskė.
Vis dėlto mokslininkė mano, kad ateityje politikai bus aktyvesni socialinėje medijoje ir patys kurs daugiau turinio: „Jeigu kalbame apie pačių politinių partijų turinį „TikTok“, kol kas tokių pavyzdžių neturime daug, šios platformos politinei komunikacijai praktiškai neišnaudojamos. Tačiau memų ar humoristinių vaizdo įrašų, manau, netruksime sulaukti. Šiems rinkimams jau buvo pristatyta dainų, šokių, asociatyvių, „paprastą gyvenimą“ vaizduojančių vaizdo įrašų. Tai tik parodo, kad politikai ieško būdų, kaip sudominti žmones, tad ateityje galime tikėtis ir memų ar politinio humoro socialiniuose tinkluose.“
Artėjant 2024 m. Seimo rinkimams, VU tęsia ciklą „VU ekspertai padeda suprasti“, kuriame VU mokslininkai analizuoja, komentuoja ir apžvelgia visuomenei aktualias temas, rinkimų svarbą ir jų poveikį įvairioms sritims.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Regionų administracinis teismas dėl R. Pociaus bylos kreipėsi į Konstitucinį Teismą
Regionų administracinis teismas sustabdė Ričardo Pociaus bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kilus įtarimui dėl Vyriausybės 2022 metų birželio 22 dienos skirtos tarnybinės nuobaudos atitikties Konstitucijai, Vyriausybės įstaty...
-
Kariuomenės sandėlius pasiekė pirmieji mikrodronai
Lietuvos kariuomenės sandėlius pasiekė pirmieji prancūzų pagaminti mikrodronai. ...
-
Lietuvoje – pirmą kartą tokio masto pratybos4
Kitą savaitę Lietuvoje vyks didžiausios mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas 2024“, ketvirtadienį pranešė Vyriausybės komunikacijos departamentas. ...
-
Tris dienas Laisvės alėjoje truks Rudens mugė: bus eismo ribojimų5
Jau penktadienį prasidės trijų dienų Rudens mugė, nusidrieksianti per visą Laisvės alėją. Į tautodailininkų šurmulį patariama vykti viešuoju transportu, nes vietomis bus ribojamas automobilių eismas. ...
-
NSA direktorius: ateityje valstybė nestatys su federacijomis nesuderintų sporto objektų1
Valstybė ateityje nestatys nė vieno sporto infrastruktūros objekto, jei jis nebus suderintas su sporto federacijų poreikiais, sako Nacionalinės sporto agentūros (NSA) direktorius Mindaugas Špokas. ...
-
Meno asociacija ir S. Nėries anūkė apskundė sprendimą nukelti poetės paminklą sostinėje3
Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir poetės Salomėjos Nėries anūkė Salomėja Bučaitė antradienį apskundė teismui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą nukelti sostinėje esantį paminklą poetei. ...
-
Įvardijo, kuriose vietovėse šią vasarą buvo mažiausiai karštų dienų
Nepaisant šių metų vasarą Lietuvą užplūdusių karščių, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, mažiausiai karštų dienų buvo Nidoje, Laukuvoje ir Dūkšte – vos po vieną. ...
-
Tauralaukio progimnazijoje prireikia gido3
Vos prieš tris savaites duris atvėrusi naujutėlaitė Klaipėdos Tauralaukio progimnazija – vienintelė tokia mokykla visoje Lietuvoje, kurioje moksleiviams ir mokytojams sudarytos pačios moderniausios sąlygos mokytis ir dirbti. Tiesa, tiek vai...
-
Valdžia didina kariuomenę, šauktinių skaičių: tiki, kad jaunuolių sveikatos būklė pagerės1
Vyriausybė pritarė, kad per penkis metus augs profesionali kariuomenė ir kasmet bus kviečiama vis daugiau šauktinių. Aktyviajame rezerve po kelių metų tikimasi turėti 50 tūkst. karių. Opozicija kritikuoja, kad planai dideli, tačiau infrastruk...
-
Lietuvos kelių krizė: laukia nauji mokesčiai?31
Nors pastaraisiais metais, regis, gyvename apsupti kelių remonto, bendra šalies kelių ir tiltų būklė išlieka prasta ir tik blogėja. Keliams ir tiltams sutvarkyti, anot asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, per ateinančius ketve...