Atlikti šiuos bandymus reikalauja jėgainės saugumu susirūpinusi Lietuva, jos poziciją taip pat palaiko Europos Komisija (EK).

„Mes vykdėme pirkimo procedūras, paskelbėme viešuosius pirkimus, jie įvyko, dabar turi būti paskelbtas laimėtojas ir tuomet netrukus ta organizacija atliks streso testą“, - Astravo AE statybvietėje žurnalistams sakė jėgainės valdytojos, Baltarusijos atominės elektrinės vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas Vladimiras Gorinas. Jis negalėjo pasakyti, kokių šalių bendrovės dalyvauja konkurse, tačiau pabrėžė, kad tai nėra Baltarusijos organizacijos. „Aš kol kas, dar neatplėšus vokų, negaliu pasakyti, kas (laimėtojas - BNS) (...) Ne, tai ne baltarusių organizacija, tai užsienio organizacija“, - sakė V.Gorinas.

Vasarį Lietuvoje lankęsis už energetikos sąjungą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius teigė, kad Astravo AE turės būti atlikti streso testai, kurie parodys, ar jėgainė yra saugi.

Lietuva yra aršiausia Baltarusijos, netoli Vilniaus statančios atominę jėgainę, kritikė. Nerimaujama dėl avarinės parengties planų, ypač dėl Vilniaus evakuacijos, jeigu Astravo AE įvyktų didelė avarija. Neatsakyti lieka klausimai apie panaudoto branduolinio kuro, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.

V. Gorinas tikino, kad esama Astravo AE apsaugos ir evakuacijos planų. „Mes turime keletą planų. Yra valstybinis gyventojų apsaugos planas (...) Yra ir atominės elektrinės personalo apsaugos planas, esant avarinei situacijai. Tai yra projektinis dokumentas, kuris dar rengiamas. Vėliau jis turėtų būti patvirtintas ir integruotas į gyventojų apsaugos planą“, - kalbėjo Astravo AE atstovas.

Jo teigimu, reaktoriaus apsauginis išorinis korpusas suprojektuotas taip, kad galėtų atlaikyti ir didelių lėktuvų kritimą, todėl papildomų apsaugos priemonių neplanuojama. V. Gorinas pripažino, kad šalia statomos jėgainės yra ir priešlėktuvinės gynybos sistemos. Kalbėdamas apie branduolinių atliekų tvarkymą, specialistas pažymėjo, kad už tai bus atsakinga branduolinį kurą jėgainei tiekianti Rusija.

„Atliekos, iš principo, yra dviejų rūšių. Yra panaudotas kuras, kuris yra laikomas žaliava, o ne atliekomis, ir jis pagal mūsų susitarimą keliauja perdirbimui į Rusiją (...) Jis bus gabenamas traukiniu - yra specialūs vagonai, specialūs transportavimo konteineriai. Taip pat yra radioaktyvios atliekos, kurios susidaro jėgainės veiklos metu“, - sakė V.Gorinas. Pasak jo, radioaktyvumo atliekos bus talpinamos į specialus konteinerius ir kurį laiką bus saugomos laikinoje saugykloje, o vėliau bus išgabentos į valstybinę branduolinių atsargų saugyklą.

Susirūpinusi dėl Baltarusijos veiksmų ir negaudama pakankamai informacijos apie AE projektą, Lietuva pernai kovą kreipėsi į Orhuso konvencijos Atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas – PAV procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.

ESPO konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Pati Lietuva ne kartą kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.

Atominės elektrinės streso testai patikrina, ar jos saugumo standartai atitinka reikalavimus. Be to, tikrinama, ar jėgainė gali atlaikyti gamtos stichijas, įvairias katastrofas bei teroristinius išpuolius. Streso testai buvo atlikti visose Europos Sąjungos, Šveicarijos ir Ukrainos atominėse elektrinėse po 2011 metų Japonijos Fukušimos AE avarijos, kuri buvo sukelta žemės drebėjimo ir cunamio.

Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“. Pirmasis 1,2 gigavatų (GW) galios blokas turėtų pradėti veikti 2018 metų lapkritį, o tokios pat galios antrasis reaktorius - 2020-ųjų liepą. Jėgainė statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.