Antradienį parlamentarai atmetė buvusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pernai spalį patvirtintą išvadą, kuria nepritarta I. Pakarklytės projektui.

Už neigiamos komiteto išvados atmetimą balsavo 38 Seimo nariai, prieš buvo 34 ir 13 susilaikė.

Atmetus komiteto išvadą, atvertas kelias toliau Seime nagrinėti projektą, paskirtas kitas Seimo komitetas, kuris privalės iš naujo įvertinti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose pakeitimą. Juo paskirtas Žmogaus teisių komitetas, savo poziciją jis turės pateikti iki gegužės 8 dienos.

Liberalas Simonas Gentvilas tvirtino, kad į pavardę reikia žiūrėti kaip į asmens identiteto išraišką, jo nuosavybę.

„Raskime stiprybės pripažinti, kad asmens pavardė yra ne valstybės nuosavybė, bet asmens nuosavybė. Mes tą žmogų priverčiame visą gyvenimą nešioti valstybės primestą tvarką, pasitikėkime pačiais asmenimis“, – sakė jis.

Konservatorius Jurgis Razma kritikavo, kad minėta pataisa Seimas perima Valstybinės lietuvių kalbos komisijos funkcijas.

„Nesivelsiu į diskusiją, kaip turėtų būti rašomos moterų pavardės, nes manau, kad tai yra ne įstatymo lygio klausimai, tuos klausimus turi spręsti Valstybinė kalbos komisija. Būtent dėl šio motyvo man nelabai buvo priimtina iniciatyva vieną atvejį – pavardę, besibaigiančia galūne -a – įrašyti įstatymo lygyje. Tada įstatyme turėtume surašyti visas asmenvardžių sudarymo taisykles ir perimti iš Kalbos komisijos tą funkciją“, – antradienį sakė konservatorius.

Kaip skelbė BNS, pagal I. Pakarklytės parengtą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektą, pavardė, suteikta sutuoktinio kitam sutuoktiniui arba vieno ar abiejų tėvų suteikta vaikui, piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašoma „lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (...) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“

Šiuo metu moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo nutarimu.

Jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.

Todėl ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, ir Seimo teisininkai kritikavo I. Pakarklytės projektą dalies moterų pavardžių rašybą reglamentuoti įstatymu.

Kalbos komisija yra pateikusi neigiamą išvadą I. Pakarklytės projektui. Anot jos, įteisinus moterų pavardžių rašybą su galūne -a būtų padarytas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui, nes šis siūlymas neatitinka pavardžių darybos taisyklių. Be to, jis nedera su lietuvių kalbos tradicija.

Projekto autorė praėjusią kadenciją sakė siūlanti moterims tik suteikti papildomą galimybę pasirinkti norimos formos pavardę. Pasak jos, ši norma tikrai netaps vyraujanti, todėl nevertėtų nuogąstauti, kad tai pakenktų lietuvių kalbai.

Seimo narė pabrėžė, jog suteikus galimybę moterims pasirinkti pavardę su galūne -ė, ši forma nėra labai dažna.