Atlikus tyrimus oras švaresnis netapo

Iš pramonės įmonių už taršą sumokėtų pinigų perkami tyrimai, o gyventojų, kurie skundžiasi aplinkos tarša, gyvenimas nė kiek negerėja.

Klaipėdos savivaldybės administracijos užsakymu buvo atlikti du tyrimai, kainavę per 300 tūkst. litų.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos institutas atliko Klaipėdos miesto šiaurinės dalies gyvenamosios zonos aplinkos tyrimus. Juos atlikti nuspręsta dėl gyventojų nusiskundimų uosto veikla. Pasak tyrimo vadovo, iki tyrimo pradžios problema atrodė didesnė negu yra iš tikrųjų.

Socialinės aplinkos tyrimais buvo siekiama įvertinti uosto įmonių poveikį šiaurinės miesto dalies gyventojų sveikatai. Nustatyta, kad didžiausi teršėjai yra dvi uosto įmonės – Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) ir „Klaipėdos nafta“. Nepalankiomis gyvenimo sąlygomis – triukšmu, dulkėmis, nemaloniais kvapais, cheminiais teršalais - labiausiai skundžiasi Švyturio gatvės gyventojai. Žmones vargina miego sutrikimai, nuovargis, pasunkėjęs kvėpavimas.

Atlikus oro taršos matavimus paaiškėjo, kad didesnę įtaką tam turi ne uosto įmonių darbas, bet transporto judėjimas. Leistinos teršalų koncentracijos kai kur nežymiai viršija leistinas normas. Pastebėta, kad tiriamoje teritorijoje dažniausiai oras yra užterštas azoto dioksidais, didžiausia jo koncentracija - Švyturio g. pradžioje ir Naujojoje Uosto gatvėje. Didžiausias triukšmas – Naujojoje Uosto g., mažiausias – Švyturio gatvėje.

Tik keturiuose dirvožemio mėginiuose ties uosto įmonėmis pastebėtos vidutinio pavojingumo koeficiento vertės.

Daug kalbėję apie tai, kaip ir kada buvo atliekami tyrimai, specialistai iš Vilniaus tik užsiminė, kad yra parengtos rekomendacijos, kaip mažinti taršą. Niekas nesvarstė, ar bus atsižvelgta į siūlymus sumažinti KLASCO krovos darbų apimtis, sutvarkyti gatvių dangą, keičiant į garsą slopinančias, triukšmingus ir dulkes sukeliančius darbus KLASCO vykdyti dienos metu.

Kitą tyrimą dėl miesto savivaldybės aplinkos monitoringo atliko Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto atstovai. Atlikti tyrimą, kainavusį 120 tūkst. litų, kaip sakė Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė, reikalauja įstatymas. Antrus metus iš eilės atliekamame tyrime iš esmės nėra nieko naujo.

Galima spėti, kad ir kitąmet azoto dioksido koncentracija viršys leistiną tose pat vietose – Tiltų ir Turgaus g., Manto ir S. Daukanto g. sankryžose. Ten, kur yra didelis transporto judėjimas. Taip pat nieko nauja, kad būtina tvarkyti daugumą miesto parkų ir skverų. Viena maloni žinia klaipėdiečiams – kad Vilhelmo kanalo vanduo šiemet yra labai švarus.

Vilniečiai tyrimo autoriai kaip laikiną priemonę nuo triukšmo ir dulkių siūlė arčiausiai uosto gyvenantiems žmonėms butuose įsidėti geresnius langus. Kyla mintis, kad iš tikrųjų būtų geriau pakeisti langus, užuot atidavus pinigus didelį, bet kažin kiek vertingą darbą atlikusiems mokslininkams.