Vokietijos žurnalistė Isabell Blöchl buvo vienuolikos, kai Lietuva apraudojo Sausio 13-osios aukas. Paskui ji apie kruvinąjį Sausį parašė diplominį darbą ir sukūrė dokumentinę juostą "Mergaitė ir tankai".

Laukia jaudinantys prisiminimai

"Prieš aštuoniolika metų girdėjau apie tuos įvykius, bet tesupratau tiek, kiek ir kiekvienas tokio amžiaus vaikas, – "Vilniaus dienai" pasakojo juostos apie Loretą Asanavičiūtę scenarijaus autorė. – Bet vėliau pradėjau tuo domėtis."

Apie šių dienų Lietuvos istoriją I.Blöchl žino daugiau nei kai kurie lietuviai. "Patikėkite, literatūros apie tuos įvykius mums netrūksta", – paaiškino jauna moteris. Jos diplominis darbas universitete buvo skirtas kaip tik Sausio 13-ajai, tiksliau, – tų dienų įvykių atspindžiams žiniasklaidoje ir politiniams padariniamas.

Šiandien Lietuvos televizijos žiūrovai pamatys Vokietijos ir Lietuvos bendros produkcijos dokumentinę juostą "Mergaitė ir tankai", jos scenarijų kaip tik ir parašė I.Blöchl. Filmus ji kuria jau penkerius metus, ir svarbūs istorijos faktai – ne vieno jų tema.

Jaunosios žurnalistės ir jos tautiečio režisieriaus André Meierio filmas "Mergaitė ir tankai" – jaudinantis pasakojimas apie tragiškai pasibaigusią trumpo L.Asanavičiūtės gyvenimo istoriją. Mergina žuvo atėjusi ginti Televizijos bokšto, kai jai kojas pervažiavo sovietų tankas.

Filmas baigtas montuoti Vokietijoje vos prieš kelias dienas. Beje, LTV jį rodys be reklamos intarpų. Pradžia – 21.10 val.

Juosta skirta Europai

Lietuvos radijas ir televizija filmo kūrėjams pateikė ne tik unikalius kadrus iš Sausio įvykių. Turtingame televizijos archyve netikėtai pavyko rasti kadrų, kuriuose L.Asanavičiūtė užfiksuota Baltijos kelyje.

Filme kalbinami Loretos artimieji ir draugai, prisiminimais dalijasi Lietuvos televizijos studijoje tiesioginiame eteryje per sovietų karių antpuolį dirbusi žurnalistė Eglė Bučelytė, politikas Vytautas Landsbergis ir kiti. Į Lietuvą vokiečių filmavimo grupė buvo atvykusi dviem savaitėms rugsėjo spalio mėnesiais.

Juosta skirta visos Europos žiūrovams, tad joje atsirado vietos ir Molotovo bei Ribbentropo paktui, ir rezistencijai pokario metais, ir net Michailo Gorbačiovo vizitui Lietuvoje.

Prodiuserių kompanijos "LeVision" sukurtame seriale bus atspindėta ne tik mūsų šalies, bet ir kitų Europos valstybių išsivadavimo iš sovietų imperijos kovos. Kitos dalys skirtos Lenkijai, Vengrijai, Rumunijai, Rusijai.

Lietuviai pamatys pirmieji

Serialas sukurtas Vokietijos televizijų "Mitteldeutscher Rundfunk", "Rundfunk Berlin Brandenburg", ir Vokietijos bei Prancūzijos TV kanalo "Arte" užsakymu. Bet jo transliacijos laikas šioje šalyje dar neaiškus.

"Bijau, kad Vokietijos žiūrovams jo premjeros dar teks palūkėti. Tiesą sakant, aš nustebinta, kad Lietuvoje premjera tokia ankstyva, – prisipažino I.Blöchl. – Buvo kalbama, kad serialas bus rodomas metų pabaigoje, bet suprantu, kad jūs turite rimtą progą jį parodyti dabar." (Lietuvos televizija likusias keturias serialo dalis planuoja parodyti pavasarį.)

Vokietija turėjo progą serialą sukurti. "Mūsų valstybė šiemet minės Berlyno sienos griuvimo 20-metį. Norėjome truputį nuodugniau pažvelgti į visa tai, kas tuo metu ir kiek vėliau vyko ne tik tarp Vokietijos, bet ir aplink – Europoje, – paaiškino filmo bendraautorė I.Blöchl. – Taip ir atsirado penkių dalių serialo scenarijus."