Didesnis dėmesys

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) priešpaskutinės rugpjūčio savaitės duomenimis, šiemet, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, keliuose žuvo vienu nepilnamečiu mažiau, o sužeistų šios amžiaus grupės dalyvių skaičius taip pat kol kas mažesnis.

Vis dėlto policijos pareigūnai neskuba tokiais rezultatais džiaugtis, nes suintensyvėjęs eismas miestų gatvėse ir dar vasariškas vairuotojų eismo supratimas gali turėti ir neigiamos įtakos šiai statistikai. Todėl iki rugsėjo 16 d. pareigūnai budės prie ugdymo įstaigų, į pagalbą bus pasitelkiami ir policijos rėmėjai, ir aktyvūs bendruomenės atstovai.

LKPT atstovė Marija Kazanovič "Kauno dienai" teigė, kad prie mokyklų bus organizuojami ir trumpalaikiai reidai, kurių metu bus tikrinamos mokinių vairuojamos transporto priemonės, taip pat organizuojami atsitiktiniai mokyklinių, taip pat maršrutinių autobusų, vežančių vaikus į mokyklas ir iš jų, vairuotojų blaivumo patikrinimai.

"Pagal galimybes, pasitelkus į pagalbą transporto priemonių techninių apžiūrų stočių darbuotojus, bus organizuojamas ir mokinius vežančių transporto priemonių techninės būklės patikrinimas", – pasakojo M.Kazanovič. Pasak jos, policijos pareigūnai atkreips dėmesį ir į vaikų vežimą automobiliuose – saugos diržų, specialių sėdynių naudojimą. Kaip ir kasmet, bus stebima, ar eismo dalyviai į kelius išeina dėvėdami atšvaitus ar kitus šviesą atspindinčius elementus tamisu paros metu.

LKPT taip pat organizuoja saugaus eismo akciją, kurios metu šalies keliuose visais būdais bus fiksuojamas net menkiausias greičio viršijimas. Greičio matavimo prietaisai fiksuos visas transporto priemones, netaikant jokios tolerancijos, ir vairuotojai (transporto priemonių savininkai) už Kelių eismo taisyklių pažeidimus turės atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Saugumas svarbiausia

Eismo saugumui pirmosiomis rugsėjo dienomis bus skiriamas didelis pareigūnų dėmesys, tačiau saugumu kelyje reikia pasirūpinti ir patiems, didelį dėmesį skirti ir vaikams, aiškinant, koks elgesys yra saugus kelyje ir kokių atsargumo priemonių reikia imtis.

"Nerimą, išleidę vaikus į mokyklą, jaučia visi tėvai, tačiau labiausiai jaudinasi tie, kurių atžalos į mokyklą pirmą kartą savarankiškai eina patys", – tvirtina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė komisarė-inspektorė Aistė Dijokaitė, parašiusi knygą "Kelių eismo taisyklės vaikams". Jos teigimu, tėvai, palinkėję saugaus kelio į mokyklą, vaikams turėtų priminti ir svarbiausius savisaugos pagrindus bei kontroliuoti, ar vaikai jų laikosi.

"Tėvai, kurie nusprendžia, kad jų vaikai jau patys gali eiti į ugdymo įstaigą, turėtų parinkti ne patį trumpiausią atstumą, tačiau saugiausią. Geriausia, kad vaikai su savimi turėtų ir kelio schemą, kurioje būtų pažymėti svarbiausi objektai, pavyzdžiui, stadionas, parduotuvė ar panašiai", – patarimus tėvams dalija pareigūnė. Svarbu, kad visą maršrutą iki mokyklos vaikas kelis kartus įveiktų lydimas tėvų.

"Po to, kai vaikas keletą kartų į mokyklą nueis savarankiškai, reikėtų į mokyklą jį palydėti vėl, atkreipiant dėmesį,ar jis nenuklydo nuo tėvų parinkto saugaus maršruto, ar elgiasi saugiai", – primena A.Dijokaitė.

Daug eismo nelaimių, policijos pareigūnų teigimu, kelyje įvyksta dėl skubėjimo, todėl priminti vaikams, kad kelyje niekuomet nereikia skubėti, ragina ir pašnekovė. "Reikia vaikams akcentuoti, kad kelyje svarbiausia budrumas ir apdairumas", – sako A.Dijokaitė.

Kitokie eismo dalyviai

Pareigūnės teigimu, šiandienis saugumo kelyje priešas ne tik blogas matomumas ar prastos oro sąlygos, tačiau ir naujosios technologijos. "Tėvai turėtų vaikams priminti, kad eidami per gatvę jokiu būdu nežaistų su telefonu, nesiklausytų muzikos per ausinukus", – primena A.Dijokaitė. Nederėtų pervertinti ir šviesoforu reguliuojamų perėjų saugumo. Pasak knygos "Kelių eismo taisyklių vaikams" autorės, vaikams reikia išaiškinti ir akių kontakto su transporto priemonės vairuotoju svarbą. "Tik tuomet, kai transporto priemonės vairuotojas pamatė pėsčiąjį ir visiškai sustojo prieš pėsčiųjų perėją, galima žengti į važiuojamąją dalį. Ypač svarbu įsitikinti, kad sustojo ir kita eile važiuojantys automobiliai", – pabrėžė A.Dijokaitė. Pasak jos, reikia suprasti, kad vaikui adaptuotis eisme daug sunkiau dėl jo fizinių savybių – pirmiausia ūgio. Vaikų nesimato ne tik iš už didelių transporto priemonių – troleibusų ar autobusų, tačiau jie sunkiai pastebimi ir iš už lengvųjų automobilių, o patys to nesuvokia. "Supraskime, kad mažų vaikų rega ir klausa taip pat kitokia nei suaugusiųjų. Jų regėjimo kampas siauresnis, o smegenys vaizdus atkuria lėčiau, todėl vaikas gali tinkamai neįvertinti automobilio greičio ir atstumo iki jo", – aiškina policininkė.

Vaikus, iš ugdymo įstaigų parvežamus mokykliniais ar maršrutiniais autobusais, tėvai turėtų pasitikti toje gatvės ar kelio pusėje, kurioje vaikas išlips, kad tėvus pamatęs vaikas nebėgtų per kelią. Jeigu tėvai vaikus į mokyklą veža automobiliu, turėtų atminti, kad specialios vaikų kėdutės būtinos vaikams iki 135 cm, po to juos galima vežti ir be jų, tačiau vaikas turėtų būti tinkamai prisegtas saugos diržu – jis neturėtų eiti per kaklą, o per petį.

Pėsčiųjų pirmenybė

Transporto priemonių vairuotojai ne tik pirmosiomis rugsėjo dienomis, tačiau ir per visus mokslo metus turi būti itin atidūs prie mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir visur, kur yra kelio ženklas "Vaikai". "KET yra apibrėžta, kad pro kelio ženklu "Vaikai" pažymėtą kelio atkarpą vairuotojas turi važiuoti tokiu greičiu, kad, esant reikalui, galėtų sustabdyti transporto priemonę", – atkreipia dėmesį A.Dijokaitė. Ši taisyklė galioja ir tiems vairuotojams, kurie užmiesčio kelyje apvažiuoja sustojusį mokyklinį autobusą. "JAV galioja taisyklė, kad mokinius vežančiam autobusui sustojus ir įjungus papildomą avarinę signalizaciją, kitų transporto priemonių vairuotojai turi visiškai sustoti, kad vaikai galėtų saugiai kirsti gatvę", – pasakoja pareigūnė.

Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad vaikai iki 10 metų turi teisę per kelią būti palydėti suaugusio asmens. Vairuotojai taip pat turėtų atminti, kad kelio ženko "Gyvenamoji zona" ribose negalima važiuoti didesniu nei 20 km/val. greičiu, o pėstieji čia turi pirmenybę prieš transporto priemones. "Ypač atidūs šioje zonoje turėtų būti vairuotojai, važiuojantys atbuline eiga, nes dėl mažo ūgio vaikai nematomi manevruojant atbulomis", – sako pašnekovė. Pasak jos, vaikų saugumas kelyje priklauso nuo suaugusiųjų požiūrio į eismo saugumą. "Galiu pasakyti tik tai, kad vaikas dėl eismo įvykio negali būti kaltas. Jis paprasčiausiai buvo neatsargus, o kaltę turėtų prisiimti suaugęs asmuo", – pokalbį baigia A.Dijokaitė.

Nuobaudos už greičio viršijimą

Nustatyto greičio viršijimas iki 10 km/val. numato įspėjimą vairuotojams.

Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km/val. – bauda nuo 11 iki 28 eurų.

Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km/val. – bauda nuo 28 iki 86 eurų.

Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/val. – bauda nuo 115 iki 173 eurų, o pradedantiesiems vairuotojams – nuo 115 iki 173 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėn.

Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 km/val. – bauda nuo 173 iki 231 euro, o pradedantiesiems vairuotojams – nuo 173 iki 231 euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 6 mėn. iki 1 metų.

Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/val. – bauda nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 6 mėn., pradedantiesiems vairuotojams – nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėn. ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – nuo 434 iki 724 eurų.