Tokiu atveju būtų galima tikėtis, kad reforma atneš teigiamų rezultatų, kokių pavyko pasiekti Estijai. Prie tokių išvadų buvo prieita Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) organizuotoje tęstinėje diskusijoje dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo.

Lietuva turi siekti kokybiško aukštojo mokslo, kuris būtų konkurencingas ir tarptautiniu mastu. Jei bus išsikeltas toks tikslas, tada bus žinomi ir sprendimai, kuriuos būtina būtų priimti, teigė Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas.

„Panašiu keliu nuėjo estai, kurie susimažino savo universitetų skaičių iki trijų. Jie iš esmės peržiūrėjo savo mokslų programas ir finansavimą ir šiandien jų biudžetai yra 2,5 karto didesni nei didžiausių Lietuvos universitetų. Reikia pradėti nuo minimalių kokybinių kriterijų, kurie yra seniai visiems žinomi: stojimo balo didinimas, besidubliuojančių programų atsisakymas, darbą susiradusių studentų skaičius, darbas su verslu ir pramone, mokslo pasiekimai“, – dėstė prof. P. Baršauskas.

Jis pažymėjo, kad Lietuvos aukštosios mokyklos iki šiol pačios nesilaikydavo net minimalių kokybinių reikalavimų ir stengdavosi gauti daugiau asmeninės naudos.

Panašiu keliu nuėjo estai, kurie susimažino savo universitetų skaičių iki trijų. Jie iš esmės peržiūrėjo savo mokslų programas ir finansavimą ir šiandien jų biudžetai yra 2,5 karto didesni nei didžiausių Lietuvos universitetų.

Prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Kazimiero Simonavičiaus Universiteto rektorius, pasigenda aiškesnės vizijos, kokio rezultato siekiama šios konsolidacijos metu, koks bus siekiamas galutinis rezultatas.

„Nėra aišku, kokiais būdais pasieksime kokybinį progresą, nes išskyrus kokybinį ir finansinį kokybės siekio deklaravimą daugiau nesimato, ko konkrečiai siekiame. Tenka apgailestauti, kad šioje reformoje nesimato, kokia vieta paliekama privatiems universitetams. Nematome jokių požymių, kad valstybė, skirstydama finansavimą mokslinių tyrimų infrastruktūrai, vienodai traktuotų tiek valstybines, tiek privačias aukštąsias mokyklas“, – sakė Prof. dr. Arūnas Augustinaitis.

LVK prezidentas Valdas Sutkus akcentavo būtinybę patiems universitetams eiti su savo rekomendacijomis ir vizijomis, o nelaukti Vyriausybės pasiūlymų dėl aukštųjų mokyklų reformos ar uždavinėti klausimus, kokia turėtų būti reforma.

„27 metus su aukštojo mokslo reforma nieko nebuvo daroma, valdžia nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, o dabar tikimąsi, kad valdžia ims ir pateiks konkretų veiksmų planą. Iniciatyva turėtų eiti ne tik iš Vyriausybės, bet ir universiteto, verslo bendruomenės“, – teigė V. Sutkus.

V. Sutkus pristatė Lietuvos mokslų akademijos rekomendacijas dėl aukštojo mokslo reformos. Jose teigiama, kad studentų skaičius kiekvienais metais vidutiniškai sumažėja 5,8 proc., tuo tarpu studijų programų skaičius 2016 m. išaugo trečdaliu, o programų skaičius vien bakalauro studijų lygmenyje siekia 800. Lietuvoje iš viso yra 45 aukštosios mokyklos su kolegijomis, 22 universitetai ir 23 kolegijos.

Tuo tarpu investicijos į aukštojo mokslo sektorių šalyje yra nepakankamos. 2015 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos aukštojo mokslo studijoms, moksliniams tyrimams ir plėtrai švietimo srityje sudarė 282,8 mln. eurų arba 0,7 proc. BVP. 2010 m. šios išlaidos siekė 376,1 mln. eurų arba 1,3 proc. BVP.

Išlaidos universitetų ūkiui ir administravimui kinta nuo 12 iki 32 proc. Vien Šiaulių universitetas išleidžia 32 proc. savo biudžeto ūkiui ir administravimui, o 62 proc. šio universiteto studentų moka už mokslą.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas akcentavo būtinybę išsikelti realiai įgyvendinamus tikslus ir vengti kraštutinumų.

„Mes dažnai puolame į kraštutinumus, išsikeliame sau neįgyvendinamus reikalavimus, kurių neįvykdome arba nusprendžiame nieko nedaryti ir laukti, kol problemos savaime išsispręs. Tai neatneša jokių rezultatų. Todėl reikia tikėtis, kad LR vyriausybės komisija, kuri šiuo metu rengia auštųjų mokyklų reformų planą nustatys įgyvendinamus tikslus ir reforma pajudės“, – pridūrė A. Daniūnas.